Vasaros karščiai daugeliui asocijuojasi su poilsiu, ilgesnėmis dienomis ir malonia nuotaika, tačiau jie nėra be pavojų, ypač tiems, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL). Kardiologijos profesorė Olivija Dobilienė atkreipia dėmesį į tai, kad karšti orai gali turėti ypač neigiamą poveikį šios rizikos grupės pacientų sveikatai ir netgi sukelti komplikacijų, kurios kartais būna labai sunkios.
Karščio poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai
Prof. O. Dobilienės teigimu, aukšta oro temperatūra iššaukia papildomą krūvį širdies ir kraujagyslių sistemai. Karštis skatina intensyvų prakaitavimą, dėl to organizmas praranda daug skysčių ir svarbių elektrolitų – kalio ir magnio, kurie yra būtini normaliam širdies ritmui palaikyti. Skysčių netekimas gali padidinti kraujo klampumą ir kraujo krešulių susidarymo riziką, o tai ypač pavojinga pacientams, sergantiems ŠKL. Be to, sutrikusi elektrolitų pusiausvyra gali būti tiesioginis širdies ritmo sutrikimų priežastis.
Visa tai gali lemti širdies nepakankamumo paūmėjimą, priešinfarktinę būklę, aritmijų atsiradimą, insulto rizikos padidėjimą ir net padidėti mirtingumą. Kardiologė dar pabrėžia, kad ypatingai pavojingas yra drėgmės ir karščio derinys, kuris ypač skatina tokių komplikacijų išsivystymą.
Oro tarša ir jos įtaka širdies ligoms
Vasaros metu karščiai dažnai lydi ir oro taršos padidėjimas. Oro užterštumas smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis, ozonu ar sieros dioksidu gali sustiprinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Tokie teršalai sukelia uždegiminius procesus organizme, prisideda prie aterosklerozės progresavimo ir gali išprovokuoti širdies aritmijas bei net mirtį.
Svarbiausi vasaros karščių rekomendacijos ŠKL pacientams
Kardiologė pateikia ir praktinių patarimų, kaip apsisaugoti nuo vasaros karščių keliamų pavojų. Vienas kertinių punktų – pakankamas skysčių vartojimas. Gerkite vandenį reguliariai, net jei nejaučiate troškulio, privaloma turėti gertuvę nešiotis su savimi.
Tai padės kompensuoti padidėjusį prakaito kiekį, išlaikyti kraujospūdį stabilų ir sumažins kraujo krešulių susidarymo riziką.
Taip pat reikėtų sumažinti sūrių maisto produktų vartojimą, vengti alkoholio ir kofeino, kurie gali skatinti dehidrataciją. Svarbu būti lauke tik tinkamiausiomis dienos valandomis – ryte ir vakare, o ypač atsargiai elgtis per pietų karščius, kai saulės intensyvumas didžiausias. Jei užsiimate veikla lauke, reguliariai darykite pertraukas, ieškokite pavėsio ir gerkite vandenį.
Rengimasis taip pat turi būti tinkamas: rinkitės lengvus, šviesios spalvos ir natūralių audinių drabužius, dėvėkite kepurę ir naudokite apsaugos nuo saulės kremus.
Vaistų vartojimo ypatumai karštuoju metų laiku
Profesorė taip pat pabrėžia, kad sergantieji ŠKL turėtų labai kruopščiai laikytis gydytojo paskirtų vaistų režimo vasaros metu. Karštis ir skysčių trūkumas gali padidinti kraujo krešulių susidarymo riziką, todėl negalima nutraukti ar praleisti net vienos vaisto dozės, ypač jei vartojami kraują skystinantys medikamentai po vainikinių arterijų stentavimo.
Kita vertus, kai kurie vaistai, pavyzdžiui, diuretikai, gali skatinti elektrolitų praradimą ir kartu su dehidratacija sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant širdies ritmo sutrikimus ar inkstų funkcijos sutrikimus. Todėl būtina užtikrinti pakankamą skysčių suvartojimą ir vengti ilgų buvimo laikų karštoje aplinkoje.
Cholesterolio kontrolės svarba
Be skysčių vartojimo ir vaistų režimo, kardiologė pabrėžia ir cholesterolio kontrolę, kuri yra esminė aterosklerozinių širdies ligų prevencijoje. Ypač svarbu sumažinti „blogojo“ – mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio – kiekį. Profesionalus paciento rizikos įvertinimas leidžia nustatyti siektinas MTL cholesterolio reikšmes, tačiau jau sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis pacientams jis neturi viršyti 1,4 mmol/l.
Deja, netgi Lietuvoje didelė dalis pacientų netinkamai kontroliuoja cholesterolio kiekį, o pašalinti jo perteklių pašalinti yra sudėtinga. Dėl to vis dažniau taikomas kombinuotas gydymas, apjungiantis statinus su pažangiais medikamentais, leidžiamais į poodį. Tokiu būdu pasiekiamas efektyvesnis poveikis ir paciento sveikatos gerinimas.
Visgi, prieiga prie tokių vaistų yra ribota, nes jie kol kas nėra kompensuojami Lietuvoje, todėl kai kurie pacientai lieka didelės rizikos grupėje. Šiuo atžvilgiu sveikatos apsaugos institucijų sprendimai yra labai svarbūs ateityje.
Išvados
Vasaros karščių metu sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis turi būti ypač atidūs savo sveikatai. Pakankamas skysčių vartojimas, tinkamas poilsis, vaistų vartojimas ir cholesterolio kiekio kontrolė yra pagrindiniai aspektai, užtikrinantys geresnę gyvenimo kokybę ir rizikos komplikacijoms mažinimą.
Profesoriaus Olivijos Dobilienės patarimai yra svarbūs ne tik pacientams, bet ir jų artimiesiems, kurie gali padėti užtikrinti tinkamą priežiūrą ir stebėjimą karštųjų laikotarpių metu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.