Kiaušidžių vėžys yra viena iš dažniausių moterų onkologinių ligų Lietuvoje, užimanti penktą vietą pagal dažnumą. Kiekvienais metais šalyje nustatomi keli šimtai naujų šios klastingos ligos atvejų. Deja, dėl sudėtingos diagnostikos ir reta ankstyvaisiais laikotarpiais pasireiškiančių simptomų, kiaušidžių vėžys dažnai diagnozuojamas jau pažengusiose stadijose. Dėl to jis dažnai vadinamas „tyliuoju žudiku“, kadangi liga ilgą laiką gali vystytis nepastebimai, o gydymo galimybės tuo metu būna ribotos.
Kodėl kiaušidžių vėžys dažnai nustatomas per vėlai?
Lietuvoje dauguma kiaušidžių vėžio atvejų diagnozuojami III arba IV stadijoje. Tai reiškia, kad liga dažniausiai būna pažengusi, plinta į aplinkinius audinius ir organus, o gydymo sėkmės tikimybė mažėja. Vėlyvos diagnostikos priežastis slypi pačių ankstyvųjų simptomų menkume arba jų nespecifiškume. Daugeliu atvejų iškylantys simptomai gali būti painiojami su žarnyno ar šlapimo takų sutrikimais, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromu ar lengvais virškinimo sutrikimais, todėl moterys ir jų gydytojai dažnai nesureikšmina jų svarbos.
Kokie yra pagrindiniai kiaušidžių vėžio simptomai?
Medicinos specialistai pabrėžia keletą ženklų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, nes jie gali signalizuoti apie kiaušidžių vėžį. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių yra greitas sotumo jausmas valgant, kai moteris jaučia pilnatvę net valgydama nedidelius kiekius maisto. Taip pat būdingas nuolatinis pilvo ar dubens srityje juntamas sunkumo jausmas ar diskomfortas, dažnai kartu su išsipūtusiu pilvu ir pilvo pūtimu, kuris nepraeina ir nėra susijęs su maisto vartojimu ar kitomis akivaizdžiomis priežastimis.
Dar vienas svarbus simptomas – nuolatinis, bet ne stiprus skausmas apatinėje pilvo ar dubens srityje. Liga gali pasireikšti dažnesniu noru šlapintis arba nepatogumu.
Kitos galimos apraiškos yra pykinimas, šleikštulys, dažnas vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, bei nenormalus nuovargis, kuris nepraeina net ir pailsėjus. Retais atvejais pasitaiko mėnesinių ciklo sutrikimai, kraujavimas ar tepliojimas ne įprastais laikotarpiais.
Svarbu suprasti, kad daugelis šių simptomų gali būti klaidingai vertinami kaip įprastos virškinimo trakto ar šlapimo pūslės ligos požymiai, o jų nepaisymas gali lemti, kad vėžys liks nepastebėtas tol, kol liga pažengs.
Kaip sumažinti kiaušidžių vėžio riziką ir laiku ją aptikti?
Taip pat svarbu žinoti, kad yra tam tikrų faktorių, kurie didina kiaušidžių vėžio tikimybę. Paveldimos genetinės mutacijos, tokios kaip BRCA1 ir BRCA2 genai, bei kai kurios gretutinės ligos, pavyzdžiui, endometriozė, gali ženkliai didinti riziką susirgti šia klastinga liga.
Gyvenimo būdo pokyčiai yra veiksmingi būdai mažinti onkologinių ligų riziką. Nerūkymas, alkoholio vartojimo ribojimas, sveika ir subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas bei adekvatus kūno svorio palaikymas yra svarbūs profilaktiniai veiksniai. Be to, ypatingai moterims rekomenduojama reguliariai profilaktiškai lankytis pas ginekologą bent kartą per metus, net jei nėra jokių nusiskundimų.
Moterims, kurių šeimoje jau buvo diagnozuotas kiaušidžių, krūties ar kitų vėžio formų atvejis, ypač svarbu pagalvoti apie genetinius tyrimus, leidžiančius įvertinti paveldimą riziką. Tokiu atveju gydytojai gali rekomenduoti ir profilaktines priemones, įskaitant ir chirurginį kiaušidžių ar kiaušintakių pašalinimą, siekiant išvengti ligos vystymosi ateityje.
Ankstyva ligos diagnostika ir nusiskundimų nepraleidimas yra pagrindiniai sėkmingo kiaušidžių vėžio gydymo faktoriai. Todėl būtina atidžiai stebėti savo kūno siunčiamus signalus ir neignoruoti net menkiausių simptomų, nes šios priemonės gali išgelbėti gyvybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.