Lietuvoje išsėtine skleroze serga arti 4 tūkst. gyventojų. Ši lėtinė centrinės nervų sistemos liga, pažeidžianti galvos ir nugaros smegenis, neretai supainiojama su kitais negalavimais ar tiesiog nuovargiu. Tačiau medikai pabrėžia: neignoruokite pirmųjų ligos ženklų, nes šiuolaikiniai vaistai gali žymiai pristabdyti progresavimą ir leisti žmogui gyventi visavertį gyvenimą.
VUL Santaros klinikų gydytoja neurologė docentė Rasa Kizlaitienė pasakoja apie pagrindinius išsėtinės sklerozės simptomus, diagnostiką ir gydymo galimybes.
Kokie išsėtinės sklerozės simptomai?
Doc. Rasa Kizlaitienė: „Liga prasideda įvairiai, o tai gali klaidinti, todėl žmonės neatkreipia dėmesio. Juolab, kad kalbame apie jauno amžiaus žmonių ligą. Gali pasireikšti regos sutrikimas viena akimi, dvejinimosi simptomai. Liga dažnai sukelia rankos, kojos ar vienos kūno pusės nutirpimą arba nusilpimą. Po didesnio fizinio ar emocinio krūvio atsiranda pusiausvyros sutrikimai, nestabili eisena.“
Simptomai ir jų deriniai yra įvairūs, tačiau neurologė pabrėžia: „Jei nutinka kažkas, ko anksčiau nebuvo, nereikia numoti ranka į atsiradusius negalavimus, o būtinai kreiptis į šeimos gydytoją. Liga klastinga: pradžioje simptomai gali išlikti kelias dienas ar savaitę ir savaime pranykti. Kol žmogus sulauks gydytojo konsultacijos, tų simptomų gali ir nebelikti, bet naujų nusiskundimų nereikėtų nurašyti vien tik nuovargiui.“
Kaip liga yra nustatoma?
„Išsėtinės sklerozės diagnostika yra kompleksinė. Visų pirma, turime atmesti kitas nervų sistemos ligas. Specifiškai ligą įtarti padeda pirmasis pokalbis su pacientu. Svarbi ir neurologinė apžiūra, kurios metu mes matome centrinio paralyžiaus simptomus. Tai yra papildomas diagnostikos instrumentas“, – aiškina docentė.
Pagrindinis diagnostikos metodas – magnetinio rezonanso tyrimas, atliekamas su kontrastu. Jo metu įvertinami galvos ir nugaros smegenyse esantys nauji židiniai, kurie kaupia kontrastą, ir senesni, kurie jo jau nekaupia. Tai leidžia įvertinti jų lokalizaciją ir specifinį išsidėstymą.
Taip pat labai svarbūs smegenų skysčio tyrimai, ieškant specifiško imunoglobulino G santykio padidėjimo ir imunologinių rodiklių, būdingų išsėtinei sklerozei, ypač aktyviai jos eigai. Trečia tyrimų grupė – elektrofiziologiniai tyrimai, kuriais kartais identifikuojamas net ankstyvas subklinikinis neurologinis pažeidimas, pavyzdžiui, sulėtėjęs laidumo plitimo laikas regos nervu. Atliekami ir moksliniai tyrimai, vertinantys neurofilamentų lengvąsias grandines, leidžiančios prognostiškai nustatyti aksonų degeneracijos procesus. Oftalmologai atlieka optinės koherentinės tomografijos tyrimą, vertinant tinklainės nervinių skaidulų sluoksnį, nes „iš akių viską matome“. Kompleksiniai tyrimai padeda kuo anksčiau diagnozuoti išsėtinę sklerozę.
Susigyvenimas su liga: tai ne nuosprendis
„Išsėtinė sklerozė yra lėtinė liga, kurios diagnozė yra visam gyvenimui, panašiai kaip cukrinis diabetas ar pirminė arterinė hipertenzija. Tačiau tai nereiškia, kad visi ja serga vienodai. Ligos eiga, aktyvumas ir prognozė labai skiriasi, o tai lemia ir gydymo pasirinkimą“, – teigia R. Kizlaitienė.
Neurologė pabrėžia, kad šiandienos gydymo galimybės yra žymiai geresnės nei prieš 20 metų: „Sakyčiau, kad išsėtinė sklerozė nebėra labai baisi diagnozė. Nereikia bijoti, nes liga yra valdoma.“
Nors daugelis sergančiųjų kartais slepia savo ligą nuo aplinkinių, R. Kizlaitienė pataria to nedaryti nuo artimųjų: „Vienam nėra paprasta susidoroti su iššūkiais. Visai kitaip yra, kai tave kažkas palaiko, padrąsina ir padeda priimti teisingus sprendimus.“
Šiemet Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos iniciatyva išleista knyga „Aš – savo ligos herojus“ skirta tiek naujai diagnozuotiems, tiek ilgai sergantiems pacientams. „Raginu pacientus remtis ne viskuo, kas randama interneto platybėse, o mūsų išleistais leidiniais arba gydytojų rekomendacijomis. Tačiau patariu nesigilinti į ligą ypač smulkiai. Geriau užsiimti savo pomėgiais: teatru, muzika, nepamiršti hobių, nepamesti savo darbo. Galvoti, kad dabar sergu, negaliu nieko daryti, turiu tik gydytis, niekuo nesidomėti – tai nėra geras požiūris“, – apibendrina neurologė.
Šiuolaikinis išsėtinės sklerozės gydymas
„Labai džiugu, kad išsėtinė sklerozė – viena moderniausiai gydomų neurologinių ligų. Lietuvoje ją diagnozuojame ir gydome taip, kaip visa Europa, JAV ir Kanada“, – sako gydytoja. Pacientams yra prieinami modernūs, nemokami vaistai, o universitetų ligoninės Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje bendradarbiauja, taikydamos vienodus gydymo algoritmus.
Gydymas skiriamas dvejopai: gydomi ligos paūmėjimai (atkryčiai) ir taikoma liga modifikuojanti terapija, kuri sumažina progresavimo riziką ir paūmėjimų pasikartojimo tikimybę. Itin agresyvi ligos eiga gydoma monokloniniais antikūnais ir tabletinėmis formomis, kurios yra „šio amžiaus atradimas ir išsigelbėjimas pacientams“. Gydymo principas yra sunaikinti arba užslopinti T limfocitų arba B limfocitų aktyvumą, kad liga nebūtų aktyvi ir šios ląstelės negalėtų keliauti į centrinę nervų sistemą, sukeldamos pažeidimus.
Padrąsinimas sergantiesiems
„Norėtųsi pasakyti pacientams, kad jie neišsigąstų ligos diagnozės. Žinoma, kiekviena žinia yra iššūkis, o neurologas kartais neranda pakankamai laiko ramiai su žmogumi pasikalbėti. Galime sudėlioti gydymą, paskirti tyrimus, bet žmogiška prasme gali trūkti laiko pokalbiui su gydytoju“, – sako Rasa Kizlaitienė.
Todėl svarbus komandinis darbas ir galimybė pasikalbėti su psichologu ar psichiatru. „Pacientas turėtų neišsigąsti, suprasti, kad mes turime gydytojus, centrus, kur žmogus gali paskambinti, gyvai apsilankyti. Jei kyla klausimų, siūlyčiau nedvejoti – paskambinti, ateiti, paklausti. Stengiamės pacientui rasti minutę, kad jis galėtų gerai jaustis ir rasti individualų sprendimą, kaip jam toliau gyventi su liga“, – apibendrina neurologė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.