Su jodo stygiumi dažniausiai susiduria nėščios moterys ir krūtimi maitinančios mamos, mat jodas ypač reikalingas vaisiaus vystymuisi ir jau gimusio kūdikio augimui. Jodo trūkumo taip pat pasitaiko tarp žmonių, kurie laikosi griežtų dietų siekdami numesti svorio. Tyrimais nustatyta, kad vegetarai turi didesnę tikimybę neapsirūpinti pakankamu jodo kiekiu.
Be to, asmenims, kuriems medikai pataria mažinti druskos suvartojimą dėl aukšto kraujospūdžio, itin prėska mityba gali prisidėti prie jodo trūkumo organizme. Tiesa, tinkamai parinkus dietą, kurioje yra mažai natrio, jodo trūkumas negresia. Pastaraisiais metais išpopuliarėjo ir įvairios „įmantrios“ druskos, pavyzdžiui, rožinė Himalajų druska, kuriose jodo gali būti mažiau.
Jodo trūkumo simptomai: kada sunerimti?
Jodo trūkumas organizme gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie neretai klaidingai priskiriami kitoms problemoms. Atpažinus šiuos požymius, svarbu kreiptis į medikus.
Gūžys ir kaklo patinimas
Vienas iš pagrindinių jodo trūkumo požymių yra patinimas kaklo srityje, vadinamas gūžiu. Šis sutrikimas išsivysto dėl skydliaukės padidėjimo. Skydliaukė – maža drugelio formos liauka kaklo priekyje, gaminanti skydliaukės hormonus. Kai organizme trūksta jodo, ji negali gaminti pakankamai šių hormonų. Tokiomis sąlygomis suintensyvėja skydliaukės darbas, ląstelės auga ir dauginasi, o tai galiausiai sukelia gūžį.
Netikėtas svorio padidėjimas
Svoriui įtakos turi ne tik saldumynai ir riebus maistas. Jei organizmui trūksta jodo, gali atsirasti papildomų kilogramų. Skydliaukės hormonai tiesiogiai susiję su medžiagų apykaita, todėl sumažėjusi jų gamyba gali atsiliepti žmogaus svoriui. Taip yra, nes skydliaukės hormonai padeda kontroliuoti medžiagų apykaitos greitį, t. y. procesą, kurio metu organizmas maistą paverčia energija.
Nuolatinis silpnumas ir nuovargis
Nuovargis ir silpnumas yra du tarpusavyje susiję bendri jodo trūkumo simptomai.
Nustatyta, kad beveik 80 proc. asmenų, kurių skydliaukės hormonų kiekis yra mažas, dažnai jaučia nuovargį, vangumą ir silpnumą.
Plaukų slinkimas ir odos problemos
Skydliaukės hormonai padeda kontroliuoti plauko folikulo augimą. Jei skydliaukės hormonų kiekis yra mažas, plaukų folikulai gali neatsinaujinti, o tai ilgainiui gali sukelti plaukų slinkimą. Nustatyta, kad 30 proc. žmonių, kurių skydliaukės hormonų kiekis yra mažas, susiduria su šia problema. Taip pat atlikus tyrimus paaiškėjo, kad net 77 proc. žmonių, kurių skydliaukės hormonų kiekis yra mažas, oda yra sausa ir pleiskanojanti.
Širdies ritmo pokyčiai
Širdies susitraukimų dažnis gali pasikeisti esant jodo trūkumui. Esant mažam jodo kiekiui organizme, širdis gali plakti lėčiau nei įprastai. Ir priešingai – dėl per didelio jodo kiekio širdis gali plakti greičiau nei įprasta. Esant žymiam jodo trūkumui, širdies ritmas gali tapti ypač lėtas, dėl ko galite jaustis silpni, pavargę, patirti galvos svaigimą ir alpulį.
Prastėjanti smegenų veikla
Jodo trūkumas gali turėti įtakos gebėjimui mokytis ir prisiminti. Viename tyrime, kuriame dalyvavo daugiau kaip 1 000 suaugusiųjų, nustatyta, kad asmenys, kurių skydliaukės hormonų kiekis buvo didesnis, geriau atliko mokymosi ir atminties testus, palyginti su dalyviais, kurių skydliaukės hormonų kiekis buvo mažesnis.
Problemos nėštumo ir žindymo metu
Paprastai nėščioms moterims kyla didelė jodo trūkumo rizika, nes jos turi patenkinti ne tik savo, bet ir augančio vaisiaus kasdienius poreikius. Didelis jodo poreikis išlieka ir žindymo laikotarpiu, nes kūdikiai jodą vartoja su motinos pienu. Nepakankamas jodo kiekis nėštumo ir žindymo laikotarpiu gali sukelti įvairių šalutinių poveikių tiek motinai, tiek kūdikiui. Daugeliui motinų gali pasireikšti nepakankamai aktyvios skydliaukės simptomai, įskaitant gūžį, silpnumą, nuovargį ir šalčio pojūtį. Be to, dėl jodo trūkumo gali sulėtėti kūdikio fizinis augimas ir smegenų vystymasis. Dėl ženklaus jodo stygiaus galimos sunkios nėštumo komplikacijos.
Gausios ir nereguliarios mėnesinės
Kai moteriai trūksta jodo, ji taip pat gali patirti gausų ir nereguliarų menstruacinį kraujavimą. Kaip ir dauguma jodo trūkumo simptomų, gausios ar nereguliarios mėnesinės pasireiškia dėl mažo skydliaukės hormonų kiekio. Tyrimai rodo, kad 68 proc. moterų, kurių skydliaukės hormonų kiekis mažas, susidūrė su nereguliariomis mėnesinėmis, palyginti su tik 12 proc. tarp moterų, kurioms jodo netrūko.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.