Egzotinių vaisių ekstraktai gali reikšmingai pagerinti kai kuriuos Alzheimerio ligos simptomus gyvūnų modeliuose, atskleidžia naujausi tyrimai. Akershuso universiteto ligoninės pranešime teigiama, kad laboratorijoje atlikti eksperimentai apėmė tiek žmogaus ląsteles, tiek gyvus gyvūnus, atverdami naujas perspektyvas demencijos prevencijos ir gydymo srityje.
Senėjimo ląstelių paslaptys ir mitochondrijų vaidmuo
Viena iš pagrindinių teorijų, aiškinančių demencijos ir Alzheimerio ligos kilmę, susijusi su ląstelių „nuovargiu“ senstant. „Yra daug teorijų apie demencijos ir Alzheimerio kilmę, tačiau viena įdomesnių teigia, kad senstant mūsų kūno ląstelės gali „pavargti“, o tai apsunkina jų veiklą“, – paaiškino tyrimui vadovavęs Evandro F. Fangas, Oslo universiteto docentas.
Šio nuovargio priežastis, kaip manoma, slypi ląstelių mitochondrijose – struktūrose, atsakingose už energijos aprūpinimą. E. F. Fangas jas vaizdingai palygina su „šiukšliaveže“. Normaliai funkcionuojančios ląstelės užtikrina, kad senos ar pažeistos dalys būtų pašalinamos, taip palaikydamos mitochondrijų ir kitų ląstelės komponentų veiklą. Tačiau senstant, mitochondrijoms susidėvėjus ar pažeidus, šis procesas sutrinka, sukuriant užburtą ratą, kurio rezultatas – energijos gamybos ir taisymo sutrikimai.
„Mūsų ankstesni tyrimai parodė, kad Alzheimerio liga sergančių pacientų pažeistos mitochondrijos yra šiek tiek panašios į surūdijusią šiukšliavežę: jos sulėtina ląstelių normalias valymo funkcijas, todėl ląstelėje pradeda kauptis atliekos“, – detalizavo E. F. Fangas. Šis atliekų kaupimasis, savo ruožtu, paspartina Alzheimerio ligos vystymąsi.
Egzotinių vaisių galia kovojant su Alzheimeriu
Beveik penkerius metus E. F. Fango tyrėjų komanda intensyviai ieškojo natūralios molekulės, kuri galėtų sulėtinti ar sustabdyti Alzheimerio vystymąsi, stiprindama ląstelių apsivalymo procesus. Jų dėmesį patraukė spalvingi ir egzotiški vaisiai.
Pasifloros atsidūrė paieškų centre dėl to, kad jos yra gausus fitocheminių medžiagų šaltinis.
Tai augalų gaminami cheminiai junginiai, kurie padeda jiems kovoti su grybeliais ir bakterijomis, ir, kaip manoma, gali turėti teigiamo poveikio žmogaus organizmui. „Dabar turėtų būti atliekami klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvaus žmonės, siekiant išsiaiškinti, ar būtų naudinga sukurti pasiflorų ekstraktą kaip prevencinį vaistą nuo Alzheimerio ligos“, – pranešime spaudai teigė E. F. Fangas. Tyrimui naudoti švieži pasifloros vaisiai buvo surinkti Čiangmajuje, Tailande, supjaustyti, išdžiovinti ir sumalti į smulkius miltelius.
Kelias link vaisto: iššūkiai ir inovacijos
Nuo pirmojo atradimo iki galimo vaisto pagaminimo paprastai praeina ilgas laikas – mažiausiai 10–15 metų. Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad Pietų Korėjos tyrėjas užpatentavo molekules, kurias E. F. Fango laboratorija tyrė dar pirmojo šio amžiaus dešimtmečio pradžioje. Tai trukdo E. F. Fangui ir jo komandai patentuoti savo atradimą, o patentas yra būtinas pritraukiant lėšas vaistų kūrimui.
Vis dėlto, mokslininkai nenuleidžia rankų. „Dabar naudojame dirbtinį intelektą, kad šiek tiek pakeistume cheminę struktūrą ir gautume naują junginį, kurio veikla būtų tokia pati, bet kurį galėtume patentuoti“, – „sciencenorway.no“ sakė E. F. Fangas, pabrėždamas inovatyvius sprendimus mokslo pažangoje.
Sveikos gyvensenos svarba: spalvingi vaisiai ir ne tik
Kadangi vaistai bus išrasti negreitai, natūraliai kyla klausimas – ar neturėtume jau dabar vartoti daugiau pasiflorų? E. F. Fangas teigia, kad tikrai taip, o jei ne pasiflorų, tai bent kitų ryškių spalvų vaisių.
„Pasifloros vaisiai tokiose šalyse kaip Tailandas ir Kinija yra valgomi jau šimtus metų. Jie valgo juos kaip užkandį, gal dešimt ar daugiau vienetų per dieną. Tai galbūt nėra naudinga, bet tikrai nekenkia“, – sakė jis. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad žmonės, reguliariai valgantys spalvingus vaisius, įskaitant pasifloras, turi santykinai mažesnę riziką susirgti demencija ir pasižymi geresne smegenų veikla. E. F. Fangas pats namie augina pasifloras ir mėgaujasi granatais, vynuogėmis bei norvegiškomis uogomis.
Tačiau mokslininkas pabrėžia, kad nėra vieno stebuklingo sprendimo kovojant su senstančio kūno iššūkiais. „Reikia derinti skirtingus dalykus: sveiką mitybą, aktyvią mankštą ir gerą psichologinę sveikatą, šeimą, santykius“, – akcentavo jis, pabrėždamas holistinio požiūrio svarbą.
Mokslo bendruomenės vertinimas ir atsargumas
Asgeiras Kobro-Flatmoenas, atliekantis tyrimus K. G. Jebseno Alzheimerio centre Kavli sisteminės neurologijos institute (JAV), teigė, kad naujojo tyrimo rezultatai yra džiuginantys. „Svarbu, kad atliktume aukštos kokybės lengvai prieinamų komponentų tyrimus ir išsiaiškintume, ar jie gali turėti įtakos Alzheimerio ligai“, – sakė jis.
Nepaisant įdomių rezultatų, specialistas ragina išlaikyti atsargumą. „Šis tyrimas yra gana paprastas, todėl mes negalime daryti išvados, kad radome prevencinį gydymą – tai svarbu turėti omenyje. Nepaisant to, tai yra gerai atliktas tyrimas su labai įdomiais rezultatais“, – tikino A. Kobro-Flatmoenas. Jis pats kol kas neketina pradėti valgyti daugiau pasiflorų, pabrėždamas, kad mokslui reikia daugiau patvirtinančių tyrimų.
Mūsų smegenys yra nepaprastai sudėtingos, turinčios 80 milijardų neuronų ir dešimt kartų daugiau kitų ląstelių. „Ta pati medžiaga vienu atžvilgiu gali būti naudinga organizmui, o kitu – kenkti. Mes tai matome nuolat“, – sakė A. Kobro-Flatmoenas. „Tačiau vėlgi, tai yra jaudinantis pirmasis žingsnis ir vertingas tyrimas – net jei vėlesniuose tyrimuose paaiškės, kad tai nepasitvirtina. Toks jau tas tyrėjo darbas: mums reikia daugybės tyrimų, kad galėtume sužinoti, kas iš tikrųjų veikia“, – apibendrino jis, pabrėždamas nuolatinės mokslinės paieškos svarbą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.