Inkstai – nedideli, tačiau gyvybiškai svarbūs organai, išsidėstę abipus stuburo. Jų pagrindinė funkcija – palaikyti organizmo skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą, prisitaikant prie kintančių aplinkos sąlygų, mitybos ar fizinio krūvio. Inkstai atsakingi už nereikalingų medžiagų šalinimą, elektrolitų, rūgščių ir šarmų bei osmosinio slėgio pusiausvyros palaikymą. Be to, jie gamina, skaldo ir aktyvina daugelį hormonų, dalyvauja kraujo ląstelių gamybos stimuliavime, arterinio kraujo spaudimo reguliavime bei kalcio ir fosforo apykaitoje, kuri ypač svarbi kaulų sveikatai.
Kauno klinikų Detoksikacijos skyriaus vadovė profesorė Edita Žiginskienė atkreipia dėmesį, kad dažniausios inkstų ligos apima ūminį ar lėtinį infekcinės kilmės inkstų uždegimą, diabetinę nefropatiją ir inkstų kamuolėlių ligas. Gydytoja taip pat pažymi, kad daugėja kraujagyslinės kilmės ligų, ypač susijusių su aukštu kraujo spaudimu, ir pabrėžia paveldimų inkstų ligų, tokių kaip inkstų policistozė, svarbą.
Ūminis inkstų nepakankamumas: priežastys ir simptomai
Ūminis inkstų nepakankamumas diagnozuojamas, kai staiga sumažėja ar nutrūksta inkstų veikla, dėl ko kraujyje pradeda didėti toksinių medžiagų kiekis, o šlapimo kiekis mažėja ar visai išnyksta. Nors retais atvejais šlapimo kiekis gali išlikti ir normalus.
„Ūminio inkstų nepakankamumo priežasčių yra daug. Išskiriamos trys jų grupės: priežastys, dėl kurių poveikio yra nepakankama inkstų kraujotaka, pavyzdžiui, didelis skysčių netekimas vemiant, sunkus širdies nepakankamumas, labai mažas arterinis kraujo spaudimas; ūminis inkstų audinio pažeidimas ar užsitęsęs inkstų kraujotakos nepakankamumas, kurį gali sukelti ūminis sunkus inkstų kamuolėlių pažeidimas, toksinų, pažeidžiančių inkstus, pavyzdžiui, alkoholio surogatų, kai kurių vaistų, poveikis, inkstų kraujagyslių pažeidimas ir panašiai; priežastys, lemiančios šlapimo nutekėjimo sutrikdymą, pavyzdžiui, dėl šlapimo pūslės, prostatos patologijos, gimdos kaklelio vėžio ir kita“, – aiškina prof.
E. Žiginskienė.
Žmogų, susirgusį ūminiu inkstų nepakankamumu, kreiptis į gydytoją dažniausiai paskatina sumažėjęs šlapimo kiekis arba dingęs noras šlapintis. Kiti galimi simptomai – pykinimas, mieguistumas, oro trūkumas.
Profesorė E. Žiginskienė pabrėžia, kad diagnostikai būtina nustatyti kreatinino kiekį kraujyje, o diferencinei diagnostikai tarp ūminio ir lėtinio inkstų nepakankamumo atliekami kraujo, šlapimo tyrimai, inkstų ir šlapimo takų ultragarsinis tyrimas. Esant sunkiam ūminiam inkstų nepakankamumui, gali prireikti ir pakaitinės inkstų terapijos – gydymo dializėmis, kuris paprastai taikomas laikinai. „Ūminio inkstų nepakankamumo prognozė dažniausiai gera – inkstų funkcija atsistato ar pagerėja. Vis dėlto, po sunkaus ūminio inkstų nepakankamumo rekomenduojamas kraujo tyrimų sekimas ir kontrolinės gydytojo nefrologo konsultacijos, kadangi gali vystytis lėtinė inkstų liga“, – sako Detoksikacijos skyriaus vadovė.
Lėtinis inkstų nepakankamumas: tyli grėsmė ir rizikos veiksniai
Lėtinį inkstų nepakankamumą gali sukelti bet kuri lėtinė inkstų liga, o jo atsiradimą sąlygoja ligos prigimtis, diagnozavimo laikas ir gydymo efektyvumas.
„Lėtinis inkstų nepakankamumas yra labai klastinga liga. Ilgai gali nebūti jokių klinikinių simptomų, ir žmogus gali nežinoti, jog serga. Jo požymiai atsiranda tada, kai liga jau būna toli pažengusi, ir neretai yra reikalinga pakaitinė inkstų terapija. Tokie požymiai galėtų būti: greitesnis nuovargis, silpnumas, apetito stoka, pykinimas, vėmimas, troškulys, atsiradęs ar paryškėjęs nerimas, dirglumas, mieguistumas ar, atvirkščiai – euforija, laipsniškas šlapimo kiekio mažėjimas, dažnesnis šlapinimasis naktį, atsiradę patinimai kūne, dusulys, odos pokyčiai, niežulys. Šie požymiai yra nespecifiniai, būdingi ir kitoms ligoms, o jų pasireiškimas jau rodo toli pažengusią ligą“, – nurodo prof. E. Žiginskienė.
Kadangi lėtinio inkstų nepakankamumo simptomai gali nepasireikšti ilgą laiką, ypač svarbu žinoti rizikos veiksnius ir aktyviai tirti tuos žmones, kurie juos turi.
„Yra trys didieji lėtinės inkstų ligos rizikos veiksniai: cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija ir širdies bei kraujagyslių ligos. Tai plačiai paplitusios ligos, sukeliančios inkstų pažeidimą ir sąlygojančios ligonių su galutiniu inkstų nepakankamumu skaičiaus didėjimą“, – perspėja profesorė.
Kiti lėtinės inkstų ligos rizikos veiksniai apima pasikartojančias šlapimo takų infekcijas, akmenligę, amžių virš 60 metų, nutukimą, dažną analgetikų vartojimą, šeimos inkstų ligų istoriją, buvusį ūminį inkstų nepakankamumą, šlapimo takų obstrukciją ir autoimunines ligas (pvz., vilkligę, reumatoidinį artritą).
Kam gresia inkstų ligos? Rizikos veiksniai ir prevencija
Prof. E. Žiginskienė, remdamasi tyrimais, nurodo, kad pasaulyje lėtine inkstų liga dažniau serga moterys, tačiau sergamumas galutinės stadijos inkstų nepakankamumu, ypač taikant pakaitinę inkstų terapiją, yra didesnis tarp vyrų. Dėl to vyriška lytis laikoma rizikos veiksniu, numatant greitesnį lėtinio inkstų nepakankamumo pasireiškimo laiką.
„Tarp labiausiai susijusių su lėtinės inkstų ligos išsivystymu rizikos veiksnių bendroje populiacijoje, greta hipertenzijos, širdies ir kraujagyslių ligų, rūkymo, diabeto ir nutukimo, yra amžius. Lėtinė inkstų liga gali išsivystyti bet kuriuo amžiaus laikotarpiu, tačiau vyresniems nei 60 metų žmonėms yra didesnė tikimybė susirgti inkstų liga“, – sako profesorė.
Rizikos veiksnių prevencija ir tinkamas jų valdymas jaunų bei vidutinio amžiaus žmonių tarpe yra esminis veiksnys, siekiant apriboti lėtinės inkstų ligos paplitimo didėjimą tarp pagyvenusių žmonių. Fizinis aktyvumas visada yra svarbus veiksnys, tiesiogiai ar netiesiogiai turintis įtakos įvairių ligų išsivystymui. Reguliarus aerobinis aktyvumas yra vienas iš sveikų inkstų išsaugojimo veiksnių, taip pat fiziniai pratimai svarbūs ir sergantiems lėtine inkstų liga, nes susilpnėjus inkstų funkcijai tai gali paveikti raumenis ir kaulus.
Kada prireikia inksto transplantacijos?
Diagnozavus galutinį inkstų nepakankamumą (5 stadijos lėtinė inkstų liga), pacientui prireikia pakaitinės inkstų terapijos. Yra trys pagrindiniai būdai: inksto transplantacija, peritoninė dializė ar hemodializė.
„Inkstų transplantacija yra pranašesnė už dializes, nes tai yra fiziologiškiausias inkstų pakaitinės terapijos būdas, pagerinantis pacientų gyvenimo kokybę ir išgyvenimą. Tačiau ne visiems asmenims, kuriems jau reikia pakaitinės inkstų terapijos, galima atlikti inksto transplantaciją. Dėl to, prieš įtraukiant į laukiančiųjų inksto transplantacijos sąrašą, potencialius recipientus būtina ypač nuodugniai ir atsakingai ištirti“, – nurodo prof. E. Žiginskienė.
Žmonės, norintys inksto transplantacijos, turėtų kreiptis į gydytoją nefrologą. Lietuvoje yra du inkstų transplantacijos centrai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose ir Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose.
Ankstyva diagnostika – ilgesnio gyvenimo garantas
Daugumos lėtinio inkstų nepakankamumo klinikinių sindromų pacientai nejaučia, todėl be laboratorinių tyrimų ligą įtarti ir diagnozuoti sunku. „Reikia gerai žinoti lėtinės inkstų ligos rizikos veiksnius ir juos turintiems žmonėms dažniau atlikinėti šlapimo, inkstų funkcijos ir kitus tyrimus, aktyviai išaiškinant lėtinę inkstų ligą ar jau esantį lėtinį inkstų nepakankamumą“, – sako gydytoja.
Prof. E. Žiginskienė pabrėžia, kad skiriant teisingą ir savalaikį gydymą, galima sulėtinti lėtinio inkstų nepakankamumo progresavimą ir gerokai prailginti laiką iki pakaitinės inkstų terapijos poreikio. Jei diagnozuojama 4 stadijos lėtinė inkstų liga, nefrologas turi kalbėti su pacientu apie ruošimąsi pakaitinei inkstų terapijai ir galimus metodus, bei laiku įtraukti į recipientų inksto transplantacijai sąrašą. „Ypatingai svarbu pokalbiai apie galimą gyvą inksto donorystę. Gyvo tinkamo donoro buvimas garantuotai leistų atlikti inksto transplantaciją, išvengiant gydymo dializėmis etapo“, – teigia profesorė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.