Nutukimas išlieka viena opiausių šiuolaikinės visuomenės sveikatos problemų. Daugelis žmonių vis dar tikisi jį įveikti užduodami sau naujametinius pažadus – pradėti sportuoti, pakeisti mitybą arba staiga imtis griežtų dietų. Tačiau praktika rodo, kad tokios pažados dažnai neužtikrina ilgalaikių pokyčių ir per kelis mėnesius prarandama motyvacija.
Net pusė žmonių, duodančių sau naujametinius pažadus, kaip vieną iš savo tikslų įvardija fizinės būklės pagerinimą, o du iš penkių tam ketina pasitelkti narystę sporto klube. Vis dėlto vidutiniškai naujametinių pažadų sau laikomasi mažiau nei keturis mėnesius. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas pažymi, kad svarbu suprasti, kodėl taip nutinka, ir ką daryti kitaip.
Kodėl atidėliojame?
Psichologiniai veiksniai ir aplinkybės lemia, kad didelė dalis žmonių atideda sprendimą rūpintis savimi. „Žmonės taip atidėlioja pasirūpinimą savo sveikata ir svoriu nes tiesiog nepatogu pripažinti problemą, nors ji dažnai akivaizdi ir sukelia daug nepatogumų, reikalauja pastangų, kurių anksčiau pavykdavo išvengti – pavyzdžiui, sportuoti ar pradėti riboti maistą.
Be to, psichologiniai veiksniai – stresas, žema motyvacija ar perfekcionizmas – sukuria „tinkamo momento“ laukimo iliuziją, kuri atitolina reikalingus veiksmus. Tyrimai rodo, kad tokį atidėliojimą lemia ir žinių apie pasekmes sveikatai trūkumas, ir menkas pasitikėjimas savimi“, – sako V. Morozovas.
Delsimas dažnai virsta užburtu ratu: kuo ilgiau laukiate „nuo pirmadienio“, tuo sunkiau pakeisti įpročius. „Ilgalaikis atidėliojimas dažnai sukelia psichologinį nuovargį, kaltės jausmą ir galiausiai dar labiau mažina motyvaciją kažką keisti. Fiziologiškai toks delsimas didina riziką susirgti metaboliniu sindromu, II tipo diabetu bei širdies ir kraujagyslių ligomis, jau neminint emocinių problemų ir problemos neigimo.
Be to, kuo ilgiau svoris nekontroliuojamas, tuo sunkiau pasiekti ilgalaikių rezultatų, nes organizmo procesai tampa ydingi – prisitaiko prie perteklinės masės – ir lemia tolesnius žalingus pokyčius“, – dalijasi gydytojas.
Nutukimas – liga, o ne valios stoka
Svarbu atminti, kad nutukimas nėra vien tik asmeninė valios problema. „Nutukimas yra lėtinė, daugiaveiksnė liga, pasižyminti pertekliniu riebalinio audinio kaupimu, kuris trikdo organizmo metabolinius ir hormoninius procesus. Pasaulio sveikatos organizacija nutukimą klasifikuoja kaip ligą, nes jis didina daugelio patologijų – diabeto, hipertenzijos, vėžio, demencijos, depresijos – riziką.
„Dažnai tenka girdėti pasiteisinimus, kad nutukimas yra diabeto ar suriebėjusių kepenų pasekmė – deja, gerbiamieji, jis yra priežastis tų susirgimų“, – pabrėžia V. Morozovas. Todėl vien dietos ir intensyvus sportas ne visada yra pakankami sprendimai, ypač kai organizme jau yra hormoninių ar metabolinių sutrikimų.
„Kalorijų suvartojimo mažinimas ir jų sunaudojimo didinimas yra visų procesų alfa, bet nebūtinai ir omega. Sportas ir mitybos pokyčiai gali būti veiksmingi pradinėje stadijoje, tačiau esant hormoniniams ar metaboliniams sutrikimams, jų dažnai nebepakanka.
Tokiais atvejais būtina gydytojo priežiūra, psichologo pagalba ir, kartais, medikamentinis gydymas. Jeigu visiems veiktų patarimas „mažiau valgyk ir daugiau judėk, nustok nervuotis ir geriau miegok“, mes neturėtume kur kas daugiau ligų, nei tenka kasdien gydyti. Deja, ne viskas taip paprasta“, – aiškina gydytojas.
Nuo ko pradėti?
Gydytojas siūlo pradėti ne nuo impulsų, o nuo objektyvaus vertinimo: išmatuokite liemens apimtį ir ūgio santykį, vertinkite rizikas ir kreipkitės į šeimos gydytoją ar dietologą. „Tik tada verta nustatyti realius tikslus ir pasirinkti ilgalaikį, ne trumpalaikį požiūrį į svorio valdymą. Jeigu pavyko savarankiškai numesti kelis kilogramus ir jie negrįžo – labai sveikintina, bet ar kartu su nutukimu nėra jau ir pažengusių jo komplikacijų – nežinia“, – atkreipia dėmesį V. Morozovas.
Geriausias metas pradėti – šiandien
V. Morozovas ragina pradėti nuo mažų, pasiekiamų žingsnių ir ieškoti profesionalios pagalbos, kai reikia. „Pokyčius verta pradėti dabar, nes kiekviena diena suteikia galimybę pagerinti sveikatą, o mažas žingsnis šiandien sukuria pagreitį ateičiai. Net jei nepavyks, paslysite ir vėl priaugsite svorio, nieko baisaus – vėl pradėsime iš pradžių, nes laukiant „pirmadienio“ negausime ir šito. O jei nežinote, ką daryti, arba jums neveikia „mažiau valgyk ir daugiau judėk“, – verta kreiptis į gydytojus“, – reziumuoja gydytojas.
Praktiniai žingsniai: pradėti nuo realių mitybos ir judėjimo tikslų, fiksuoti progresą, ieškoti paramos pas specialistus ir rūpintis psichologine sveikata – tai priemonės, kurios padeda pakeisti naujametinius pažadus į nuoseklų ir saugų sveikatos valdymą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.