Naujausias tyrimas atskleidžia, kad vis daugiau populiarumo įgyjantis dirbtinis saldiklis eritritolis gali būti susijęs su padidėjusia insulto ir širdies smūgio rizika, ypač asmenims, jau turintiems širdies ligų rizikos veiksnių.
Nerimą keliantys mokslininkų atradimai
„Pastebėtas visai nemenkas pavojus“, – teigė pagrindinis tyrimo autorius dr. Stanley Hazenas iš JAV įsikūrusio Klivlando klinikos Lernerio tyrimų instituto. Jo komandos išvados buvo publikuotos prestižiniame žurnale „Nature Medicine“.
Tyrimo metu nustatyta, kad žmonės, turintys širdies ligų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, sergantys diabetu, susidūrė su dvigubai didesne tikimybe patirti širdies smūgį ar insultą, jei jų kraujyje fiksuotas didesnis eritritolio kiekis.
Papildomai atlikti laboratoriniai gyvūnų tyrimai atskleidė, kad eritritolis skatina kraujo krešulių susidarymą. Šie gali nukeliauti į širdį ir taip sukelti širdies smūgį. Jei kraujo krešulys nunešamas į smegenis, ištinka insultas.
„Tai skamba kaip rimtas pavojaus signalas“, – sakė tyrime nedalyvavęs dr. Andrew Freemanas iš Denverio ligoninės. Jis pridėjo: „Atrodo, kad vartojant eritritolį kyla kraujo krešulių susidarymo rizika. Akivaizdu, kad reikia atlikti daugiau tyrimų, tačiau dėl atsargumo gali būti prasminga apriboti eritritolio kiekį savo mityboje.“
Kas yra eritritolis ir kur jo randama?
Eritritolis, kaip ir sorbitolis bei ksilitolis, yra cukraus alkoholis (poliolis), natūraliai randamas daugelyje vaisių ir daržovių. Ekspertų teigimu, jis pasižymi apie 70 proc. cukraus saldumo ir turi nulį kalorijų. Dirbtinai gaminamas dideliais kiekiais, eritritolis neturi išliekančio poskonio, nedidina cukraus kiekio kraujyje ir pasižymi silpnesniu vidurius laisvinančiu poveikiu nei kai kurie kiti cukraus alkoholiai.
S. Hazenas paaiškino, kad maisto pramonė pamėgo šį saldiklį ir ėmė dėti į mažai angliavandenių turinčius produktus, maistą, skirtą diabetu sergantiems žmonėms. Eritritolis taip pat yra didžiausias ingredientas pagal svorį daugelyje „natūralių“ stevijos ir vienuolio vaisiaus produktų. Kadangi stevija ir vienuolio vaisiai yra 200–400 kartų saldesni už cukrų, į maistą dedamas tik nedidelis jų kiekis.
Didžiąją dalį produkto sudaro eritritolis, suteikiantis cukrų primenančią kristalinę tekstūrą.
Atradimas, gautas atsitiktinai
Ryšys tarp eritritolio ir širdies bei kraujagyslių problemų buvo atrastas atsitiktinai. Tyrėjų tikslas buvo visai nesusijęs su dirbtiniu saldikliu – jie siekė rasti žmogaus kraujyje nežinomų cheminių medžiagų ar junginių, kurie galėtų numatyti širdies priepuolio, insulto ar mirties riziką per ateinančius trejus metus.
Norėdami tai padaryti, tyrėjai pradėjo analizuoti 1157 kraujo mėginius, paimtus 2004–2011 metais iš žmonių, kuriems grėsė širdies liga. „Mes aptikome šią medžiagą, kuri, atrodo, vaidina svarbų vaidmenį, bet nežinojome, kas tai yra, – sakė S. Hazenas. – Tada nustatėme, kad tai yra eritritolis, dirbtinis saldiklis.“ Mokslininkas pabrėžė, kad žmogaus kūnas natūraliai gamina eritritolį, tačiau labai mažais kiekiais, kurie neatitiktų išmatuoto lygio.
Siekdama patvirtinti išvadas, S. Hazeno komanda ištyrė dar vieną, beveik 3 tūkst. kraujo mėginių, paimtų JAV ir Europoje, partiją. Maždaug trys ketvirtadaliai tirtųjų sirgo koronarine širdies liga arba turėjo aukštą kraujospūdį, o maždaug penktadalis sirgo diabetu. Daugiau nei pusė tyrimo dalyvių buvo vyrai, daugiausia 60–70 metų amžiaus. Tyrėjai nustatė, kad didesnis eritritolio kiekis buvo susijęs su didesne širdies smūgio, insulto ar mirties rizika per trejus metus.
Kodėl eritritolis gali būti pavojingas?
Norėdami išsiaiškinti priežastis, mokslininkai atliko papildomus laboratorinius tyrimus su gyvūnais. Paaiškėjo, kad eritritolis „provokuoja trombozę“ arba krešėjimą kraujyje, sakė S. Hazenas. Krešėjimas yra būtinas žmogaus organizmui, kad sustabdytų kraujavimą nuo įpjovimų ir sužalojimų, tačiau tas pats procesas, nekontroliuojamas kraujagyslėse, gali sukelti rimtų problemų.
S. Hazeno nuomone, surinktų duomenų pakanka, kad širdies ligų riziką turintiems asmenims bei diabetu sergantiems pacientams būtų galima patarti bent laikinai susilaikyti nuo eritritolio turinčių maisto produktų vartojimo.
Pramonės reakcija ir atsargumo pastabos
Reaguodama į tyrimą, pramonės asociacija „Kalorijų kontrolės taryba“ (KKT), atstovaujanti mažo kaloringumo gėrimų ir maisto pramonę, pareiškė, kad „šio tyrimo rezultatai prieštarauja dešimtmečius trukusiems moksliniams tyrimams, įrodantiems, kad sumažinto kaloringumo saldikliai, tokie kaip eritritolis, yra saugūs, kaip rodo pasauliniai reguliavimo leidimai juos naudoti maisto produktuose ir gėrimuose“. KKT vykdomasis direktorius Robertas Franklinas taip pat pažymėjo, kad rezultatai „neturėtų būti ekstrapoliuojami į bendrą populiaciją, nes intervencijos dalyviams jau buvo padidėjusi širdies ir kraujagyslių reiškinių rizika“.
Tiesa, su tyrimu nesusiję mokslininkai pabrėžia, kad jis atskleidė tik koreliaciją, bet neparodė priežastinio ryšio. Oliveris Jonesas, chemijos profesorius iš RMIT universiteto Australijoje, pažymėjo: „Kaip pažymi patys autoriai, jie nustatė ryšį tarp eritritolio ir krešėjimo rizikos, o ne galutinis įrodymas, kad toks ryšys egzistuoja.“ Jis taip pat pridėjo: „Bet kokia galima (ir dar neįrodyta) eritritolio pertekliaus rizika taip pat turėtų būti suderinta su labai realia perteklinio gliukozės vartojimo rizika sveikatai.“
Europos poliolio gamintojų asociacija nuo komentarų susilaikė, teigdama, kad tyrimo dar neperžiūrėjo.
Atsižvelgiant į šiuos duomenis, mokslininkai sutaria, kad galimai eritritolio rizikai suprasti būtina atlikti nuodugnesnius ir ilgesnius tyrimus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.