Rugsėjo 29-ąją visame pasaulyje minima Pasaulinė širdies diena, kurios metu Pasaulinė širdies federacija kartu su Lietuvos širdies asociacija ragina visuomenę atsakingai rūpintis savo ir artimųjų širdies bei kraujagyslių sveikata. Ši diena yra puiki proga priminti, kaip svarbu atkreipti dėmesį į širdies ligų rizikos veiksnius ir imtis prevencinių veiksmų, siekiant išvengti šių dažniausių mirties priežasčių.
Lietuvos širdies asociacijos prezidentas, kardiologas profesorius Raimondas Kubilius pabrėžia, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra pirmaujančios tarp mirties priežasčių tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Vis dėlto daugelį rizikos veiksnių galima kontroliuoti paprastomis kasdienio gyvenimo priemonėmis – atsisakyti rūkymo, didinti fizinį aktyvumą, reguliuoti kraujospūdį ir mitybą. Profesorius akcentuoja, kad pakeitus šiuos įpročius, galima ženkliai sumažinti širdies ligų riziką ir net išgelbėti gyvybę.
Širdies ligų statistika ir aktualumas Lietuvoje
Nepaisant tam tikro mirštamumo nuo širdies ligų mažėjimo Lietuvoje, situacija išlieka rimta. Kasmet apie 17,5 milijono žmonių pasaulyje miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, o prognozuojama, kad iki 2030 metų šis skaičius išaugs iki 23 milijonų. Lietuvoje net 56 proc. mirčių tenka šiai grupei ligų, kas gerokai viršija Europos Sąjungos senųjų narių vidurkį.
Be to, vyrų mirštamumo rodiklis nuo širdies ligų yra beveik du kartus didesnis nei moterų. Statistika taip pat rodo, kad jaunų vyrų nuo išeminės širdies ligos mirčių skaičius yra ypač didelis, o tai kelia nerimą dėl prevencinių priemonių trūkumo bei gyvensenos ypatumų.
Tradiciškai svarbūs ir nauji rizikos veiksniai
Širdies ligų vystymuisi daugiausia įtakos turi klasikiniai veiksniai: nesveika mityba, rūkymas, didelis kraujospūdis, cholesterolio kiekis, stresas ir fizinio aktyvumo stoka. Tačiau pastaruoju metu vis aktualesniu tampa naujas rizikos veiksnys – oro užterštumas, ypač didmiesčiuose, kur dėl aukštos kietųjų dalelių koncentracijos ore žymiai padidėja širdies ligų atsiradimo tikimybė.
Apie 19 proc. visų mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų pasaulyje yra susijusios būtent su oro tarša, o tai sudaro apie 3 milijonus mirčių kasmet. Oro tarša ypač paveikia vyresnio amžiaus žmones bei turinčius širdies sveikatos sutrikimų. Europos miestuose net 90 proc. gyventojų susiduria su oro kokybės rodikliais, viršijančiais saugią ribą, todėl šios problemos sprendimas tampa pagrindiniu iššūkiu sveikatos apsaugai.
Kaip gyventojai gali apsisaugoti?
Rekomenduojama žmonėms, turintiems širdies problemų, vengti didelio išmetamųjų dujų kiekio metu atsirandančių vietų ir kur oras ypač užterštas, ypač piko valandomis didmiesčiuose. Taip pat svarbu nepamiršti, kad karšti vasaros orai gali būti papildoma našta širdies ligomis sergantiems asmenims, todėl atsargumas ir tinkama priežiūra yra būtini.
Prevencijos svarba – sveika gyvensena
Siekiant išvengti širdies ligų, labai svarbu koreguoti savo gyvenimo būdą. Sveika ir subalansuota mityba yra pamatinis veiksnys. Reikia riboti cukraus, ypač saldžių gėrimų, vartojimą ir skirti pirmenybę vandeniui ar nesaldintoms sultims. Rekomenduojama kasdien suvartoti mažiausiai penkias porcijas vaisių ir daržovių, neignoruoti alkoholio vartojimo ribojimo ir mažinti perdirbtų bei greito paruošimo maisto produktų kiekį.
Fizinis aktyvumas yra ne mažiau svarbus: rekomenduojama skirti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo arba 75 minutes intensyvios fizinės veiklos per savaitę. Kasdienis aktyvumas, pavyzdžiui, vaikščiojimas, važiavimas dviračiu ar lipimas laiptais, prisideda prie širdies sveikatos išsaugojimo. Sporto užsiėmimai kartu su šeima ar draugais padeda išlaikyti motyvaciją ir palaikyti gerą fizinę formą.
Tik nerūkantys žmonės gali tikėtis ženkliai sumažinti širdies ligų riziką. Tyrimai rodo, kad jau po dvejų nerūkymo metų sumažėja išeminių širdies ligų išsivystymo tikimybė, o po penkiolikos – rizika beveik prilygsta nerūkančiojo lygiui. Be to, net pasyvus rūkymas gali kenkti širdies sveikatai, todėl atsisakymas rūkyti naudinga ne tik sau, bet ir aplinkiniams.
Apibendrinant, ORo tarša – naujai įvardytas ir ypatingą reikšmę turintis rizikos veiksnys, ypač miesto gyventojams, tačiau daugelį kitų rizikos veiksnių galima ir būtina kontroliuoti asmeniniu lygmeniu, siekiant išsaugoti sveiką širdį ir ilgą gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.