Šiuolaikiniame pasaulyje vis labiau populiarėja novatoriškos sveikatinimosi tendencijos, žadančios sulėtinti ląstelių senėjimo procesus, pagerinti pažintines funkcijas ar net atitolinti lėtinių ligų atsiradimą. Nors ne visos jos yra panacėja, svarbu į šias praktikas žiūrėti kaip į veiksmingus įrankius, kurie, pasirinkti atsakingai ir remiantis mokslu, gali iš tiesų pagerinti gyvenimo kokybę ir ilgaamžiškumą. Būtent todėl itin svarbu atskirti pelus nuo grūdų, pasikliauti patikima, moksliškai pagrįsta informacija ir pirmiausia suprasti paties amžėjimo sąvoką. Taigi, kas iš tiesų labiausiai veikia amžėjimo procesus? Kokie reikšmingi pokyčiai vyksta žmogaus organizme nuo 30 metų ir kaip teisingai pasirinkti maisto papildus, kurių pasiūla šiuo metu yra ypač gausi?
Kai žmogaus biologinis laikrodis prasilenkia su kalendoriniu
Amžėjimas – natūralus fiziologinis procesas, kuris kiekvienam prasideda skirtingu metu ir vyksta individualiu tempu. Sulaukę 20–25 metų išgyvename tam tikrą stabilumo etapą, tačiau apie trisdešimtuosius metus organizmo funkcijos pamažu ima silpnėti. Gydytojas genetikas, profesorius habilituotas daktaras Danielius Serapinas teigia, kad intensyviausiai senėjimas pradeda reikštis nuo 35 metų amžiaus.
„Vykstant senėjimo procesams, pirmiausia nusilpsta ląstelių mitochondrijos, kurios generuoja ląstelėms energiją. Taip pat lėčiau vyksta autofagija – ląstelių apsivalymas nuo toksinių ir kitų nereikalingų medžiagų. Trumpėja ir telomerai, kurie saugo chromosomas nuo suirimo“, – paaiškina profesorius. Šie ir kiti procesai lemia, kad ląstelių funkcijos ir struktūra senstant tampa ne tokios tobulos, kaip buvo aštuoniolikos ar dvidešimties metų. Žmogaus organizmo susidėvėjimo lygmuo dėl senatvinių pokyčių yra nulemiamas biologinio laikrodžio, kuris „įsijungia“ iš karto po žmogaus gimimo.
„Kartais žmogaus biologinis laikrodis prasilenkia su kalendoriniu – žmogaus pase įrašytu amžiumi – net penkiolikos metų skirtumu“, – teigia genetikas. Pavyzdžiui, žmogus gali būti trisdešimties metų, tačiau jo biologinis amžius gali atitikti keturiasdešimtmečio ar penkiasdešimtmečio fiziologiją ir susidėvėjimo lygį.
Sveikos gyvensenos įpročiai – ilgaamžiškumo pamatas
Kiekvienas senstame savo tempu, tad labai svarbu žinoti, kas gi tą tempą lemia. Nors genai turi įtakos, kur kas įtakingesni yra mūsų gyvenimo įpročiai (būtent juos neretai ir paveldime iš savo senelių ir tėvų), aplinka, kurioje gyvename, žalingi įpročiai, mitybos ypatumai ir fizinio aktyvumo lygis.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gyvensenos medicinos ekspertas, gyvensenos medicinos kompetencijų pradininkas Lietuvoje daktaras Tomas Vaičiūnas teigia, kad nuo gyvensenos pasirinkimų priklauso iki 70 procentų sveikatos būklės. LSMU lektoriaus teigimu, pirmiausia dėmesys turėtų krypti į geros psichoemocinės būsenos palaikymą. Nuo jos priklauso, kaip sėkmingai gebame reaguoti, priimti ir susidoroti su kasdieniais gyvenimo iššūkiais, formuojame atsparumą išoriniams dirgikliams.
Šiai minčiai pritaria ir profesorius D. Serapinas, kurio manymu, žmogui, norinčiam kuo ilgiau išlaikyti jaunatviškumą ir energingumą, svarbu stebėti emocijas, pažinti save. „Kartais žmonės iš inercijos priima sprendimus, nesusimąstydami, ar tai juos veikia teigiamai, ar kaip tik žaloja psichiką. Svarbu būti pastabiems savo emocijoms ir pagal galimybes rinktis tiek vietas, kuriose leidžiame laiką, tiek žmones, su kuriais bendraujame“, – tikina medikas. D. Serapino teigimu, psichologinis komfortas yra geriausia investicija į vidinius resursus ir biologinio laikrodžio tiksėjimo sulėtinimą.
Be tinkamos psichoemocinės būsenos palaikymo, svarbus ir fizinis aktyvumas, kuris ugdo ir stiprina visas organizmo sistemas, veikia jų funkcijas ir gyvybingumą. Per dieną žmogui rekomenduojama judėti bent 30–45 minutes nesustojamu ritmu. „Tai nebūtinai turi būti sporto klubai ar specializuotos sporto programos. Didžiausias ilgaamžiškumas stebimas tose šalyse, kur kultūriškai žmonės kasdien užsiima bet kokio tipo nepertraukiamu fiziniu krūviu“, – teigia daktaras T. Vaičiūnas.
Taip pat visi mitybos aspektai yra susiję su ilgalaike sveikata ir ilgaamžiškumu. Moksliniai tyrimai rodo, jog tinkamai maitindamiesi galime paveikti senėjimo procesą ir sumažinti lėtinių ligų riziką. „Žvelgiant į mėlynųjų zonų kontingentą, kur gyvena daugiausiai ilgaamžių, jų mityboje vyrauja pilnos struktūros augalinis maistas. Ne veganizmas, vegetarizmas ar kitos augalinės mitybos atmainos, o mityba, kurioje dominuoja neperdirbti, nerafinuoti vaisiai, daržovės, sėklos, riešutai, pilnagrūdės grūdinės kultūros, ankštiniai ir jų gaminiai“, – teigia daktaras T. Vaičiūnas.
Mokslu pagrįsti papildai: protingas pasirinkimas ilgaamžiškumui
Nors viskas prasideda nuo sveikos gyvensenos, papildomai galime gauti medžiagų, kurios padėtų palaikyti ne tik energiją, bet ir išlaikytų elastingą, drėgmės prisotintą odą. Šiuo atveju puikus pasirinkimas yra kokybiški maisto papildai, kurie užtikrina organizmui būtinų medžiagų pasisavinimą.
Maisto papildai gali prisidėti tiek prie fizinės, tiek prie psichinės formos bei bendros savijautos gerinimo, gyvybingumo, jėgų ir energijos atsiradimo. Jie, kartu su kitomis sveikatinimo priemonėmis, gali padėti sustiprinti sveikatą bei pagerinti išvaizdą, tačiau jų pasirinkimas turi būti tikslingas ir apgalvotas.
Kadangi maisto papildų pasirinkimas vaistinių lentynose ir internete yra begalinis, tiek kainų, tiek sudėčių atžvilgiu, svarbu atkreipti dėmesį į jų gamybos technologiją, naudojamas medžiagas ir jų formas. Maisto papildai turi būti sertifikuoti, o jų sudėtyje turi būti aiškiai nurodyti teiginiai, kokios sudedamosios dalys ir ką konkrečiai padeda palaikyti. Turi būti aiškiai nurodyta, ar papildai skirti palaikyti energiją, lytinį potraukį, psichologinei būklei, miegui ar odai. Svarbu pasidomėti, kur gaminami papildai, kokiomis sąlygomis jie kuriami, kokios veikliosios medžiagos ir visa sudėtis.
Ilgaamžiškumui naudingos veikliosios medžiagos
Profesoriaus D. Serapino teigimu, svarbu suprasti, kad žmogaus organizme niekas neveikia kaip atskira grandis. Jei gausiai vartosime sočiuosius riebalus, perdirbtus mėsos produktus, rafinuotus miltus ir paprastuosius angliavandenius, papildai turės tik labai laikiną efektą. Tačiau renkantis papildus, reikėtų atkreipti dėmesį į juose esančias veikliąsias medžiagas, kovojančias su pagrindinėmis penkiomis ląstelių senėjimo priežastimis: oksidacine pažaida, glikacija, lėtiniais uždegimais, telomerų trumpėjimu ir imuninės sistemos nusilpimu.
- **Cinkas ir selenas** padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos ir palaiko normalią angliavandenių apykaitą. Cinkas taip pat svarbus normaliai rūgštinei-bazinei apykaitai, DNR sintezei ir ląstelių dalijimosi procesams.
- **Chromas** padeda palaikyti normalią gliukozės koncentraciją kraujyje.
- **Vitaminas B6** padeda palaikyti normalią baltymų ir glikogeno apykaitą.
- **Vitaminas C** padeda palaikyti kolageno, reikalingo normaliai odos būklei, susidarymą.
- **Fosforas** padeda palaikyti normalią ląstelių membranų funkciją ir energijos apykaitą.
- **Paprastųjų portulakų ekstraktas** pasižymi antioksidacinėmis savybėmis.
- **Mėlynių ekstraktas** padeda palaikyti normalią plaukų ir nagų būklę.
- **Paprastųjų raudonėlių ir rasuvažiedžių ežiuolių ekstraktas** padeda palaikyti normalią imuninės sistemos būklę ir organizmo apsaugą.
- **Kininių ženšenių šaknų ekstraktas** padeda palaikyti normalią lytinę funkciją ir energingumą.
- **Dviskiaučių ginkmedžių lapų ekstraktas** padeda palaikyti normalią kraujotaką.
Epigenetikos galia: pažangus požiūris į senėjimą
Naujos kartos preparatuose, tokiuose kaip „NoAGE“, atidžiai parinkti augaliniai ingredientai ir saugios sudėtinės dalys atitinka visus sertifikuoto, kokybiško gaminio aspektus. Kompleksinio poveikio biomedicininiai produktai, pavyzdžiui, minėtas „NoAGE“, nuo įprastinių papildų skiriasi savo epigenetiniu poveikiu.
Epigenetika (iš graikų kalbos „epi“ – virš) – tai procesas, kai dėl aplinkos veiksnių poveikio įvyksta ląstelės DNR pokyčiai. Veikiant išorės veiksniams DNR grandinė modifikuojama, ir genai gali būti aktyvinami arba slopinami. Pakitusi genetinių baltymų gamyba daro įtaką ląstelės aktyvumui bei gali sukelti DNR mutacijas. Senėjant organizmui, epigenetinis poveikis ryškėja, atsiranda genetinės medžiagos nestabilumas ir sutrinka ląstelių baltymų sintezė. Galiausiai ląstelės pakinta negrįžtamai ir šie pakitimai gali būti perduodami ateities kartoms.
„NoAGE“ – tai plačios sudėties epigenetinis produktas, sukurtas padėti sulėtinti pagrindinius amžėjimo procesus ir yra pirmasis produktas Lietuvoje, gavęs epigenetinę klasifikaciją. Atliktas penkiolikos savaičių klinikinis „NoAGE“ tyrimas, kurio rezultatai parodė, kad vartojant šį preparatą sumažėja odos raudonis, raukšlių gilumas, padidėja odos stangrumas, sumažėja uždegiminiai procesai, galintys paskatinti, pavyzdžiui, odos pleiskanojimą. Iš subjektyvių „NoAGE“ vartotojų atsiliepimų fiksuojamas padidėjęs energijos lygis, odos drėgnumas ir libido padidėjimas.
Svarbu atsiminti, kad maisto papildas nėra maisto pakaitalas ir negali pakeisti visavertės mitybos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.