Tinimas, arba edema, yra dažnas reiškinys, galintis pasireikšti įvairiose kūno dalyse. Nors kartais tai tėra laikinas ir nepavojingas nepatogumas, kitais atvejais patinimas gali būti rimtų sveikatos sutrikimų pranašas. Svarbu atpažinti edemos simptomus ir žinoti, kada būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Edemos simptomai: atpažinkite pavojaus ženklus
Patinimo požymiai priklauso nuo pažeistos kūno dalies ir jį sukėlusios priežasties. Tipiški šios būklės ženklai gali būti:
- Kulkšnių, pėdų ar veido srities patinimas ar paburkimas.
- Pilvo išsipūtimas (vadinamasis ascitas – skysčio kaupimasis pilvaplėvės ertmėje).
- Odą tempimo jausmas.
- Kvėpavimo sunkumai (jei skysčiai kaupiasi krūtinės ląstoje).
- Sąnarių skausmas ar sustingimas.
- Odoje liekanti įduba (duobutė), paspaudus ją penkias sekundes.
- Staigus, nepaaiškinamas svorio padidėjimas.
Pagrindiniai edemos tipai
Medicina išskiria keletą edemos tipų, priklausomai nuo skysčių kaupimosi vietos ir kilmės:
- Periferinė edema: tai galūnių – pėdų, kulkšnių, kojų, rankų ar plaštakų – patinimas. Spaudžiant odą, lieka įspaudas.
- Krūtinės ląstos arba plaučių edema: šis patinimo tipas susijęs su širdies nepakankamumu ar plaučių pažeidimu, kai plaučiuose susikaupia skysčių.
- Makulinė edema: patinimas aplink akis arba geltonosios dėmės edema, atsirandanti dėl diabetinės retinopatijos, kuri yra cukrinio diabeto komplikacija.
- Smegenų edema: ji sukelia galvos, kaklo skausmą ir sustingimą, sąmonės praradimą, regėjimo sutrikimą, elgesio ar psichinės būsenos pokyčius, galvos svaigimą, pykinimą ar vėmimą.
Kodėl tinsta kūno dalys? Pagrindinės priežastys
Patinimą gali sukelti daugybė veiksnių. Kai kurie edemos atvejai yra pavieniai ir praeina savaime, o kiti gali įspėti apie rimtesnes sveikatos problemas. Dažniausios šios būklės priežastys apima:
- Aplinkos veiksniai ir mityba. Karštas oras ir ilgas stovėjimas gali sukelti patinimą, ypač kojų. Šią būklę taip pat gali lemti per didelis druskos vartojimas, kuris skatina skysčių susilaikymą organizme.
- Pagrindinės ligos. Tinimas gali būti širdies ir venų ligų, tokių kaip stazinis širdies nepakankamumas (kai širdis nepajėgia pakankamai efektyviai pumpuoti kraujo) ir lėtinis venų nepakankamumas, požymis. Lėtinė inkstų liga ir kepenų cirozė taip pat yra dažnos patinimų priežastys.
- Nėštumas ir hormoniniai pokyčiai. Nėštumo metu skysčiai gali susilaikyti organizme dėl padidėjusio vaisiaus, placentos, krūties audinio ir kraujotakos svorio. Dažniausiai nėščiosios skundžiasi pėdų ir kulkšnių patinimu. Be to, patinimų gali atsirasti ir dėl hormoninių pokyčių, susijusių su mėnesinių ciklu.
- Vaistų vartojimas. Tam tikri vaistai gali sukelti edemą. Prie jų priskiriami kalcio kanalų blokatoriai, kai kurie geriamieji antidiabetiniai vaistai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, estrogenų vartojimas (taikant pakaitinę hormonų terapiją), kai kurie chemoterapiniai vaistai ir kortikosteroidai.
Kaip gydyti edemą ir sumažinti tinimą?
Gydymo būdai priklauso nuo pagrindinės patinimų priežasties ir sunkumo. Tiek gyvenimo būdo pokyčiai, tiek medikamentinis gydymas gali padėti suvaldyti šią būklę:
- Druskos vartojimo mažinimas. Druskos perteklius organizme skatina skysčių susilaikymą, todėl sumažinus jos kiekį mityboje, galima efektyviai sumažinti edemą.
- Kūno padėties keitimas. Pėdų, kulkšnių ir kojų patinimą galite sumažinti pakeldami pažeistą kūno dalį taip, kad ji būtų aukščiau širdies lygio. Šis metodas ypač tinka esant lengviems patinimams.
- Kompresinių kojinių dėvėjimas. Specialios kompresinės kojinės skatina kraujo tekėjimą atgal į širdį ir mažina apatinių galūnių patinimą. Esant vidutinio sunkumo ir sunkiam patinimui, gali prireikti gydytojo paskirtų specializuotų kojinių, o vaistinėse parduodamos kompresinės kojinės gali padėti esant lengvam patinimui.
- Diuretikų vartojimas. Diuretikai veikia inkstus ir skatina šlapinimąsi, padedant organizmui pašalinti skysčių perteklių ir sumažinti patinimą. Tačiau diuretikus reikia vartoti atsargiai ir tik su gydytojo leidimu, nes netinkamas jų vartojimas gali sumažinti kraujospūdį, sukelti alpimą ar paveikti inkstų funkciją.
Svarbu žinoti, kad smegenų ar krūtinės edemos, taip pat sunkesnių periferinės edemos formų, negalima gydyti savarankiškai – būtina profesionali medicininė priežiūra. Staiga prasidėjęs patinimas yra signalas, kad reikia skubios medicininės pagalbos.
Negydomos edemos komplikacijos: kuo rizikuojate?
Negydomas patinimas gali sukelti įvairių komplikacijų, kurių sunkumas priklauso nuo edemos tipo:
- Periferinė edema gali sukelti skausmą, sąnarių sustingimą ir judrumo sumažėjimą; taip pat odos niežulį ir opas, padidinti infekcijos riziką.
- Krūtinės ląstos patinimas gali apsunkinti kvėpavimą ir tapti mirtinu, jei nebus laiku gydomas. Tai gali lemti kvėpavimo nepakankamumą ir ūminį kvėpavimo nepakankamumo sindromą (ŪKNS), kai plaučiai pavojingai prisipildo skysčio.
- Negydoma smegenų edema gali paveikti kognityvines žmogaus funkcijas, regėjimą ar netgi būti mirtina.
Rizikos veiksniai: kam gresia didesnis pavojus?
Kai kurios žmonių grupės, turinčios tam tikrų sveikatos sutrikimų ar gyvenimo būdo įpročių, yra labiau linkusios į patinimus. Dažniausiai pasitaikantys patinimo rizikos veiksniai apima:
- Nutukimą.
- Padidėjusį kraujospūdį (hipertenziją).
- Nėštumą.
- Cukrinį diabetą.
- Celiulitą (odos ir poodinio audinio uždegimą).
- Alkoholio vartojimą.
- Rūkymą.
- Vyresnį amžių.
Diagnostika: kokie tyrimai padeda nustatyti edemos priežastis?
Tyrimai patinimo priežasčiai diagnozuoti parenkami atsižvelgiant į konkretų atvejį. Kartu su fizine apžiūra ir anamneze (ligos istorijos surinkimu) gali prireikti atlikti keletą tyrimų:
- Albumino tyrimas: šiuo kraujo tyrimu nustatomas albumino, kepenyse gaminamo baltymo, padedančio išvengti skysčių nutekėjimo iš kraujagyslių, kiekis. Nepakankamas jo kiekis siejamas su patinimu.
- Elektrolitų kiekio kraujyje tyrimas: juo nustatomas elektrolitų – organizme esančių mineralų – balansas. Natris ir chloridas atlieka pagrindinį vaidmenį reguliuojant skysčių kiekį organizme.
- Echokardiografija: jos prireikia, jei įtariama, kad patinimas atsirado dėl širdies nepakankamumo ar kitų širdies veiklos sutrikimų. Atliekant šį tyrimą elektrodais stebimas širdies plakimas, o ultragarsu – kraujotaka širdyje.
- Inkstų ir kepenų funkcijos tyrimai bei šlapimo tyrimas: gali prireikti įvertinti šlapimo fizinę išvaizdą, cheminę ir molekulinę sudėtį. Šlapimo tyrimu galima nustatyti pakitusį albumino, kraujo kūnelių ar tam tikrų baltymų kiekį organizme, nurodantį edemos priežastis.
- Rentgenograma: kai kuriais atvejais diagnozę patvirtinti gali padėti rentgeno nuotrauka, nes specialistai gali matyti skysčių susilaikymo ar patinimo mastą, kraujo krešulius ar kraujotakos sutrikimus.
Kada nedelsiant kreiptis į gydytoją?
Nors daugelis patinimų atvejų yra ūmūs ir gali išnykti savaime, tačiau kai kuriais atvejais jie gali reikšti rimtesnes būkles. Patariama kreiptis į gydytoją, jei:
- Patino viena arba abi kojos.
- Patino viena arba abi rankos.
- Patino pilvo sritis.
- Patino aplink akis.
Ypatingai svarbu nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą, jei staiga atsirado lūpų, liežuvio ar burnos patinimas – tai gali būti pavojingos alerginės reakcijos ar kitos ūminės būklės požymis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.