Nors kremai nuo saulės rinką pasiekė tik praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, supratus saulės keliamas rizikas sveikatai, šiandien jie tapo neatsiejama kasdienės odos priežiūros dalimi. Vis dėlto, apsauga nuo saulės dažnai apipinta įvairiais mitais, kurie klaidina ir kelia abejonių. Medicinos gydytoja Jorinta Jokubaitė griauna dažniausiai pasitaikančius klaidingus įsitikinimus, kad galėtume mėgautis saule be baimės ir žalos.
1 mitas: Kremai nuo saulės sukelia vitamino D trūkumą organizme?
Vitaminas D yra gyvybiškai svarbus žmogaus sveikatai, lemiantis normalų imuninės, nervų, širdies ir kitų organizmo sistemų funkcionavimą, padedantis užtikrinti gerą emocinę būklę. Visuomenėje neretai vyrauja klaidinga nuomonė, jog ilgesnis buvimas saulėje lems didesnes vitamino D atsargas. Tačiau jo sintezė odoje turi ribas – pasiekus reikiamą koncentraciją, gamyba sustoja, ir tolesnis buvimas saulėje tik didina riziką, o ne naudą.
Mokslininkai teigia, kad pakanka vos 10-15 minučių saulėje, 2-3 kartus per savaitę, atidengus bent trečdalį kūno, kad organizmas pasigamintų užtektinai vitamino D. Be to, tam, kad reikšmingai sutrikdytume natūralią vitamino D gamybą, reikėtų būti išteptiems kremu nuo saulės „nuo blakstienų iki kojų pirštų galiukų“, o kremo ant kūno užtepti bent stiklinę. Klinikinių tyrimų duomenimis, kasdienis apsauginio kremo naudojimas nesukelia vitamino D trūkumo. Svarbiausia, kad visi kremai nuo saulės blokuoja ultravioletinius (UV) spindulius, kurie yra atsakingi už odos nudegimus ir vėžinius odos susirgimus.
2 mitas: Kremai nuo saulės sukelia vėžį?
Interneto platybėse gausu šokiruojančių antraščių, tokių kaip: „Ar jūsų kremas nuo saulės sukelia vėžį?“. Ši melagiena, pasak specialistų, dažnai platinama siekiant padidinti „natūralių“ alternatyvų apsauginiams kremams pardavimus. Mokslas vienareikšmiškai teigia, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog kremai nuo saulės sukelia vėžį.
Priešingai – jie yra veiksminga apsaugos priemonė nuo melanomos ir kitų odos vėžio tipų, tokių kaip bazalioma ar plokščialąstelinė karcinoma.
Svarbu pabrėžti, kad saugaus odos įdegio nėra. Kiekvienas odos spalvos pasikeitimas, kurį matome plika akimi, rodo odos bandymą „apsiginti“ nuo patiriamos saulės žalos. Todėl tinkamas ir pakankamas efektyvaus kremo nuo saulės naudojimas, kartojant tepimus kas 2 valandas, yra vienas iš lemtingų faktorių, padedančių išsaugoti odos sveikatą.
UV spindulių apsauga kremuose nuo saulės skirstoma į dvi pagrindines grupes: fizinius ir cheminius filtrus. Dažniausiai sutinkami fiziniai filtrai – titano dioksidas ir cinko oksidas – veikia atspindėdami ir blokuodami UV spindulius. Cheminiai filtrai, kurių įvairovė nuolat didėja, veikia sugerdami UV spinduliuotę. Nors diskusijas kursto faktas, jog cheminių filtrų sudedamosios dalys nustatomos žmogaus kraujyje, klinikinių tyrimų metu nenustatyta jokio reikšmingo šių medžiagų sisteminio poveikio žmogaus organizmui, o kremų nuo saulės naudojimo nauda yra neabejotina. Tiems, kuriuos šis faktas vis dėlto neramina, rekomenduojama rinktis apsauginius kremus su fiziniais filtrais.
3 mitas: Kremai nuo saulės nereikalingi būnant vidaus patalpose, esant apniukusiai dienai ir šaltuoju metų laiku?
Daugelis klaidingai mano, kad namų ar biuro aplinkoje, taip pat debesuotą dieną ar žiemą, apsauga nuo saulės yra nereikalinga. Deja, tai dar vienas mitas. Ultravioletiniai spinduliai pasiekia mus net pro stiklą, priklausomai nuo jo storio ir tipo, praleisdami iki 72 procentų UV spektro spinduliuotės. Todėl net būnant vidaus patalpose, ypač prie langų, apsauga nuo UV yra būtina.
Apniukusią dieną taip pat kyla pagunda praleisti kremo nuo saulės tepimo ritualą. Tačiau debesys yra tik vandens garai ir realios apsaugos nuo saulės nesuteikia. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 80 procentų saulės spindulių nėra sulaikomi debesų, todėl net ir debesuotomis dienomis apsauginis kremas išlieka būtinybe. Apsauga nuo saulės aktuali ištisus metus, nes UV spinduliuotė yra pavojinga nepriklausomai nuo oro temperatūros ar sezono.
Atsižvelgiant į visus išsklaidytus mitus, medicinos gydytoja pataria, renkantis kremą nuo saulės, ant pakuotės ieškoti užrašo „SPF30“ ir didesnės skaitinės išraiškos apsaugos ženklo. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į plataus spektro apsaugą, padedančią išvengti ne tik nudegimų, bet ir priešlaikinio odos senėjimo. Didelė nauda, jei kremas saugo ir nuo infraraudonosios bei mėlynosios šviesos, yra praturtintas antioksidantais, kurie stiprina odos apsauginį barjerą.
Atminkite, joks kremas nuo saulės neapsaugo mūsų 100 procentų, todėl būtina laikytis ir kitų saugaus elgesio saulėje įpročių: rekomenduojama vengti saulės kaitriausiomis dienos valandomis (10-16 val.), dėvėti plačiabrylę skrybėlę, akinius su apsauga nuo UV spindulių ir natūralaus pluošto drabužius ilgomis rankovėmis. Rūpinkitės savo oda, kad ji ilgai išliktų sveika ir jaunatviška!
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.