Daugelis mūsų puikiai žino, kad fizinis aktyvumas yra gyvybiškai svarbus tiek fizinei, tiek dvasinei gerovei. Tačiau, nepaisant šio žinojimo, nemaža dalis žmonių vis dar atranda pasiteisinimų, kodėl negali pradėti sportuoti. Pilateso trenerė Ingrida Merkininkė, dvejus metus vedanti treniruotes įmonėse, pastebi, kad pagrindinės kliūtys slypi mūsų pačių psichikoje ir įpročiuose.
„Žmogaus psichika veikia taip, kad jis mieliau renkasi malonius, lengvus dalykus, tapusius rutina. Sportas yra pokytis, o kiekvienas pokytis – iššūkis, reikalaujantis pastangų, laiko ir įdirbio. Žmogaus psichika priešinasi naujovėms, o joms priimti reikia laiko“, – teigia Ingrida. Ji pabrėžia, kad norint sportuoti, reikia ne tik nusiteikti, bet ir atlikti papildomus veiksmus, pavyzdžiui, persirengti ar nusiprausti. Tai sukuria barjerą, nors sportas akivaizdžiai stiprina kūną, atpalaiduoja protą, mažina stresą ir didina koncentraciją.
Trenerė taip pat atkreipia dėmesį, kad baimės, susijusios su sportu darbo metu, dažnai yra išgalvotos. „Daugeliui atrodo, kad sportuodami darbo metu, sugaišime daug laiko. Bet tai netiesa, nes pasimankštinę perkrausime savo „kompiuterį“ ir įgysime naujos energijos, todėl likusią dienos dalį būsime produktyvesni ir labiau susikoncentravę. Tai reiškia, kad darbus atliksime greičiau ir, tikėtina, jie mūsų taip neišvargins“, – aiškina Ingrida.
Kodėl atidėliojame sportą: prioritetų stoka ir mitai
Pasak Ingridos, didžiausia kliūtis reguliariai sportuoti yra nesugebėjimas susidėlioti prioritetų sparčiame gyvenimo tempe. „Mūsų gyvenimo tempas yra labai didelis, o mes nemokame išskirti prioritetų, nes viskas atrodo labai svarbu. Todėl svarbiausia – planuoti ir aiškiai įsivardyti: nuo kada, kiek, kuriuo laiku? Sportui reikės papildomos valandos, vadinasi, reikia rasti, ką iš savo rutinos pastumti į antrą planą arba visai atsisakyti“, – pataria ji.
Trenerė pastebi, kad pradinė euforija sportuoti dažnai išblėsta po kelių treniruočių, o populiariausi pasiteisinimai – „darbai“ ir „nėra laiko“.
Taip pat didelę įtaką lankomumui daro šventės, vaikų atostogos ir sezoniškumas.
Pandemijos ir nuotolinio darbo šešėlis
Ingrida Merkininkė įsitikinusi, kad COVID-19 pandemija padarė didelę žalą mūsų fizinei ir psichinei sveikatai. „Karantinas meškos paslaugą padarė tiek mūsų fizinei, tiek psichinei sveikatai. Aptingome, užsisėdėjome, priaugome svorio, padidėjo nerimo lygis. Ir iš šios būsenos kai kuriems žmonėms vis dar labai sunku išeiti“, – sako trenerė.
Darbas iš namų, anot jos, dar labiau didina fizinį pasyvumą: „Dirbdami iš namų mes mažiau judame, namuose lengviau pasiekiamas maistas, kuris yra ne pats sveikiausias. Dar labiau mažiname socializaciją ir dar daugiau patiriame įtampos. Todėl labai reikia, kad visuomenėje požiūris į sportą iš esmės pasikeistų.“ Trenerė taip pat atkreipia dėmesį, kad įmonėms trūksta tinkamų erdvių sportui.
Pilatesas: kelias į pusiausvyrą ir stipresnį kūną
Pati ilgus metus sėdimą darbą dirbusi Ingrida puikiai supranta streso ir įtampos poveikį. Jos asmeninė patirtis paskatino tapti sporto trenere ir padėti biuruose dirbantiems žmonėms. „Šis projektas gimė labai natūraliai – tiesiog norėjau padėti žmonėms, dirbantiems prie kompiuterio, atsipalaiduoti, sustiprinti kūną, išvengti skausmų, pagerinti emocinę sveikatą“, – pasakoja ji.
Tyrimai rodo, kad net 60 proc. dienos dirbantieji prie kompiuterio yra nejudrūs, sėdi viena poza, o tai lemia kaulų ir raumenų sistemos ligas, širdies problemas ir nutukimą. Tik kiek daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų retkarčiais sportuoja, o trečdalis – niekada. Pilatesas, pasak Ingridos, yra sąmoninga, vidutinio tempo mankšta, puikiai tinkanti streso kamuojamiems žmonėms. „Pilatesas – labai sąmoninga mankšta, skirta įvairaus fizinio pasirengimo žmonėms: pratimai vidutinio tempo, daug kvėpavimo pratimų, koncentracijos. Pilatesas tinka tiems, kurie patiria stresą darbe“, – aiškina trenerė. Ji pastebi, kad žmonės, patiriantys stresą, dažnai jį „užvalgo“ nesveku maistu. Pilatesas padeda atrasti pusiausvyrą, nusiraminti ir per fizines treniruotes suteikti harmonijos gyvenimui, kartu stiprinant kūną.
Kaip paversti sportą kasdieniu įpročiu: praktiniai patarimai
Norintiems įtraukti sportą į kasdienę rutiną, trenerė Ingrida pataria:
- Įsipareigojimas: Pažadėkite sau sportuoti tam tikrą laiką (pvz., mėnesį) ir nekvestionuoti šio sprendimo.
- Emocijų fiksavimas: Stebėkite ir fiksuokite, kaip jaučiatės po treniruotės. Teigiamos emocijos taps motyvacija grįžti. „Jei pasimankštinę esate geresnės nuotaikos, energingesni, ramesni, kitą kartą prisiversti ateiti bus lengviau“, – pataria ji.
- Planavimas: Įtraukite treniruotę į dienotvarkę taip pat, kaip planuojate valgymą ar susitikimus.
- Lankstumas: Jei nepatiko pasirinkta sporto šaka, treniruotė ar treneris, nemeskite sporto. Ieškokite kitų variantų, nes pasiūla šiandien yra didžiulė.
Daugelis Ingridos klientų džiaugiasi galimybe sportuoti darbe, nes tai padeda suformuoti įprotį. Nors sunkiausia būna prisiversti ateiti, po treniruotės savijauta akivaizdžiai pagerėja.
Tiems, kurie neturi galimybės sportuoti organizuotai, trenerė rekomenduoja kasdien atlikti paprastus pratimus: kelis kartus užlipti ir nulipti laiptais, pasivaikščioti, prasitampyti (rankų kėlimas, pasilenkimai, galvos sukinėjimai, pečių judesiai). Taip pat svarbu vėdinti patalpas, nes šviežias oras palaiko gerą tonusą.
„Juk sėdint sustingsta visas kūnas. Pavyzdžiui, sunerti rankas ir iškelti jas į viršų, pasilenkti į šonus, į priekį, sulenkti vieną koją ir ją prispausti prie sėdmens, pasukinėti galvą, pasukti pečius. Taip pat labai svarbu išvėdinti kabinetą. Šviežias oras padeda palaikyti gerą tonusą ir atsakyti į klausimą: ar tikrai dar noriu vieno puodelio kavos su bandele?“ – šypsosi Ingrida, padedanti žmonėms rasti gyvenime pusiausvyrą ir įtraukti sportą į kasdienę rutiną.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.