Nors daugelis vėžį sieja su genetika, nesveika mityba, rūkymu ar aplinkos tarša, naujausi tyrimai atskleidžia nerimą keliančią, dažnai nepastebimą tiesą. Pasirodo, milžiniška dalis piktybinių susirgimų prasideda ne nuo atsitiktinių ląstelių mutacijų, o nuo organizme ilgą laiką tūnančių mikroorganizmų. Moksliškai patvirtintas ryšys tarp vėžio ir infekcijų rodo, kad veiksminga kova su onkologinėmis ligomis neretai prasideda nuo paprastos higienos, savalaikių skiepų ir tinkamo uždegimų gydymo.
Autoritetingame medicinos žurnale „The Lancet Global Health“ paskelbta išsami analizė atskleidė šokiruojančius duomenis: maždaug 15 procentų visų naujų vėžio atvejų pasaulyje tiesiogiai sukelia infekciniai sukėlėjai. Tai reiškia, kad kas šeštas diagnozuotas piktybinis navikas yra bakterijų, virusų ar parazitų poveikio pasekmė. Šiame tyrime, apimančiame 36 skirtingų rūšių vėžio atvejus 185 šalyse, buvo išskirti keturi pagrindiniai „kaltininkai“, atsakingi už didžiąją dalį infekcijų sukelto vėžio naštos.
Kaip infekcijos paverčia ląsteles vėžinėmis?
Vėžį sukelianti infekcija – tai ne vienos dienos, o lėtas, dešimtmečius trunkantis procesas. Jo metu mikroorganizmai keičia ląstelių biologiją ir suardo natūralius apsauginius organizmo barjerus. Nuolatinis infekcijos buvimas organizme provokuoja lėtinį uždegimą. Imuninė sistema, bandydama kovoti su „įsibrovėliu“, nuolat išskiria aktyviąsias medžiagas, kurios gali netyčia pažeisti ir sveikas ląsteles.
Ilgainiui šios pažaidos kaupiasi, DNR grandinėje atsiranda klaidų, o ląstelės pradeda nekontroliuojamai dalytis. Kai kurie virusai, pavyzdžiui, žmogaus papilomos virusas (ŽPV), turi gebėjimą įterpti savo genetinę medžiagą tiesiai į žmogaus ląstelės branduolį. Tai „išjungia“ ląstelės apsauginius mechanizmus, kurie paprastai priverčia pažeistą ląstelę žūti (apoptozė). Vietoj to, ląstelė tampa „nemirtinga“ ir pradeda formuoti piktybinį naviką.
Pagrindiniai vėžį sukeliantys infekciniai sukėlėjai
Helicobacter pylori: grėsmė skrandžiui
Helicobacter pylori yra viena labiausiai paplitusių bakterijų pasaulyje.
Nors daugelis su ja gyvena nejausdami jokių simptomų, ji yra pagrindinis skrandžio vėžio rizikos veiksnys. Tyrimo duomenimis, ši bakterija viena pati sukelia daugiau nei 800 000 naujų vėžio atvejų kasmet. Svarbu žinoti, kad ši infekcija yra efektyviai išgydoma paprastu antibiotikų kursu, taip eliminuojant vėžio grėsmę dar jai neprasidėjus.
Hepatito B ir C virusai: tylusis kepenų priešas
Hepatito B ir C virusai lėtai naikina kepenų ląsteles, sukeldami lėtinį uždegimą ir cirozę, kuri vėliau gali pereiti į vėžį. Kadangi šie virusai dažnai nesukelia skausmo, žmonės apie juos sužino tik tada, kai procesas jau būna pažengęs. Skiepai nuo hepatito B yra viena sėkmingiausių vėžio prevencijos priemonių medicinos istorijoje.
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV): pagrindinis gimdos kaklelio vėžio kaltininkas
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra atsakingas už beveik visus gimdos kaklelio vėžio atvejus. Tai viena iš nedaugelio vėžio rūšių, kurios būtų galima visiškai išvengti masiškai taikant vakcinaciją ir reguliarius profilaktinius tyrimus, leidžiančius pastebėti ląstelių pakitimus pradinėse stadijose.
Kaip apsisaugoti? Prevencinės priemonės
Moksliniai duomenys aiškiai rodo, kad vėžio prevencija nėra tik sveiko gyvenimo būdo klausimas, bet ir atidumas medicininei higienai bei budrumas. Štai pagrindinės prevencijos priemonės:
Vakcinacija
Skiepai nuo ŽPV ir hepatito B yra laikomi tiesioginiais „skiepais nuo vėžio“. Jie apsaugo nuo virusų, kurie yra pagrindiniai ląstelių mutacijų provokatoriai.
H. pylori patikra
Jei jaučiate nuolatinį skrandžio rūgštingumą, graužimą ar skausmą, paprastas kvėpavimo testas gali padėti laiku aptikti bakteriją ir pradėti gydymą.
Saugus elgesys
Hepatito virusai ir ŽPV plinta per biologinius skysčius, todėl sterilumas atliekant medicinines ar grožio procedūras (tatuiruotės, manikiūras) yra kritiškai svarbus.
Profilaktiniai tyrimai
Reguliarūs tyrimai, pavyzdžiui, citologinis gimdos kaklelio tyrimas (PAP testas), padeda aptikti ikivėžinius pakitimus dar tada, kai juos galima visiškai išgydyti.
Apibendrinimas: budrumas gelbsti gyvybes
Suvokimas, kad vėžio pradžia ir infekcijos yra neatsiejamos, iš esmės keičia mūsų požiūrį į onkologinę saugą. Vėžys nebėra tik nepaaiškinama „likimo rykštė“ – tai dažnai yra uždelstos, nepastebėtos ir neišgydytos infekcijos rezultatas. Pasinaudodami šiuolaikinio mokslo pasiekimais – vakcinomis, tikslia diagnostika ir ankstyvu gydymu – mes galime užkirsti kelią kas šeštam vėžio atvejui dar jam neprasidėjus.
Atminkite, kad sveikata prasideda ne tada, kai pradedame gydyti vėžį, o tada, kai neleidžiame paprastai infekcijai perimti kontrolės virš mūsų ląstelių. Būkite budrūs, rūpinkitės savimi ir reguliariai tikrinkitės. Informacija pagrįsta „The Lancet Global Health“ tyrimo duomenimis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.