Plaučių vėžys – viena iš pavojingiausių ir agresyviausių onkologinių ligų, kuri kasmet nusineša milijonus gyvybių visame pasaulyje. 2020 metais buvo diagnozuota daugiau nei 2,2 milijono naujų plaučių vėžio atvejų, o beveik 1,8 milijono pacientų prarado kovą su šia liga. Lietuvoje taip pat stebimas didelis sergamumas ir mirtingumas, ypač vyrų tarpe, kurių rūkymo įpročių paplitimas yra itin aukštas.
Plaučių vėžio reikšmė visuomenės sveikatai
Plaučių vėžys yra dažniausias piktybinis navikas tarp vyrų, sudarantis net 14,3 proc. visų onkologinių susirgimų, ir pagrindinė mirties nuo vėžio priežastis – 21,5 proc. atvejų. Moterų tarpe ši liga yra trečia pagal paplitimą (8,4 proc.) ir antra pagal mirties priežastį (13,7 proc.). Nepaisant pažangos gydymo srityje, išgyvenamumo rodikliai išlieka labai žemi: vos 10–15 proc. pacientų su plaučių vėžiu gyvena ilgiau nei 5 metus po diagnozės.
Tabako rūkymo svarba plaučių vėžio vystymuisi
Vienas svarbiausių ir daugiausiai įtakos turinčių veiksnių plaučių vėžiui vystytis yra tabako rūkymas. Moksliniai tyrimai rodo, kad rūkančiųjų rizika susirgti plaučių vėžiu yra apie 20 kartų didesnė nei nerūkiusiųjų. Riziką didina ankstyvas rūkymo pradžios amžius, ilgas rūkymo stažas ir didelis surūkytų cigarečių kiekis per dieną. Plaučių vėžio simptomai gali atsirasti tik po 20–40 metų nuo rūkymo pradžios, todėl yra ypatingai svarbu kuo anksčiau atsisakyti šio žalingo įpročio.
Lietuvoje rūkymo paplitimas vyrų tarpe yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje – net 45 proc. vyrų rūko. Tai tiesiogiai lemia aukštą sergamumą ir mirtingumą nuo plaučių vėžio. Be to, plinta nauji tabako produktai, tokie kaip elektroninės cigaretės ir kaitinamieji tabako produktai, kurių poveikis sveikatai dar nėra iki galo ištirtas.
Inovacijos plaučių vėžio gydyme – naujos vilties spindulys
Nors plaučių vėžys išlieka labai agresyvi liga, pastaraisiais metais gydymo galimybės ženkliai pažengė į priekį.
Imunoterapija ir jos derinys su chemoterapija bei radioterapija leido prailginti ligonių gyvenimo trukmę ir pagerinti gyvenimo kokybę. Net pacientai su išplitusia liga, kuri tradiciškai buvo laikoma nepagydoma, gali gyventi penkerius ir daugiau metų.
Be to, naujausios genų redagavimo technologijos leidžia kurti pažangesnius gydymo metodus, kurie modifikuoja imuninės sistemos veiklą ir stiprina organizmo gebėjimą kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Nors šios technologijos dar yra tyrimų stadijoje, jos jau rodo didžiulį potencialą ateities terapijose.
Priežiūra ir prevencija – geriausia apsauga nuo plaučių vėžio
Vienas iš pačių svarbiausių dalykų, siekiant sumažinti plaučių vėžio riziką, yra visiškas tabako rūkymo atsisakymas. Net ir metę rūkyti asmenys žymiai sumažina savo ligos riziką, o geriausias rezultatas pasiekiamas kuo anksčiau tai padarius. Tabako prevencijos programos ir visuomenės informavimas apie rūkymo žalą yra esminiai žingsniai mažinant sergamumą šia liga.
Visuomenės sveikatos atstovai rekomenduoja ypač atkreipti dėmesį į jaunimo vartojimą naujų tabako produktų, kurie taip pat yra kenksmingi ir gali skatinti priklausomybę. Be to, būtina atlikti daugiau mokslinių tyrimų apie naujų kylančių tabako produktų poveikį, siekiant efektyviau juos reguliuoti.
Asmeninė istorija – vilties pavyzdys
Stasys Samulionis, sergantis išplitusiu plaučių vėžiu jau septintus metus, savo istorija įkvepia nepasiduoti ligai. Dalyvavęs klinikiniame tyrime ir gavęs inovatyvią imunoterapinę gydymo formą, jis įsitikino, kad gydymas nėra toks bauginantis, kaip dažnai manoma. Jo patirtis iliustruoja, kokią pažangą gydymo srityje pasiekė medikai ir kaip svarbu dalyvauti naujuose gydymo tyrimuose.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.