Šaltasis metų laikas dažnai tampa išbandymu mūsų imuninei sistemai. Daugiau laiko praleidžiame uždarose, prasčiau vėdinamose patalpose, kur lengvai plinta virusai ir bakterijos. Žema oro temperatūra, šaltas vėjas, lietus ar sniegas taip pat didina tikimybę susirgti, jei organizmas nėra pakankamai atsparus. Stiprus imunitetas yra mūsų nematomoji apsauga, gebanti susidoroti su užkrečiamų ligų sukėlėjais. Tad kaip jį stiprinti ir kokių klaidų nedaryti, ypač vartojant maisto papildus?
Kompleksinis požiūris į imuniteto stiprinimą
Vaistininkė Greta Šimkė akcentuoja, kad imunitetu rūpintis reikia visus metus, tačiau šaltuoju periodu dėmesio jam privalome skirti dar daugiau. Ji išskiria kelis pagrindinius būdus, padedančius stiprinti organizmo atsparumą:
Fizinis aktyvumas. Reguliarus judėjimas ne tik stiprina imuninę sistemą, bet ir gerina emocinę būklę bei miego kokybę.
Grūdinimasis. Tai sumažina organizmo jautrumą aplinkos veiksniams, pavyzdžiui, temperatūros pokyčiams, ir didina atsparumą.
Kokybiškas nakties miegas. Miego metu organizmas „persikrauna“, atstato jėgas ir efektyviau kovoja su ligų sukėlėjais. „Atliktų mokslinių tyrimų duomenimis, miegant mažiau nei 6 valandas per parą, tikimybė susirgti peršalimo ligomis išauga keturis kartus“, – įspėja vaistininkė.
Grynas oras. Kuo daugiau laiko praleiskite gamtoje. Tai padidins deguonies kiekį organizme ir baltųjų kraujo kūnelių, itin reikalingų imunitetui, efektyvumą.
Žalingų įpročių atsisakymas. Alkoholis ir nikotinas eikvoja imuninės sistemos resursus ir silpnina jos gebėjimą apsisaugoti.
Subalansuota ir įvairi mityba. Vartokite kuo mažiau perdirbtų produktų, rinkitės ekologiškus, į racioną įtraukite daugiau daržovių, vaisių, geros kokybės mėsos, žuvies ir kitų maistingų produktų.
Pozityvus mąstymas. Teigiamos emocijos ir mintys turi didelės įtakos mūsų fizinei ir psichologinei gerovei, o stiprus psichologinis fonas – stipriam imunitetui.
Vitaminų ir mineralų svarba imuninei sistemai
„Visavertė mityba leidžia praturtinti organizmą reikiamais vitaminais ir mineralais, kurie formuoja stiprų imunitetą“, – aiškina G.
Šimkė. Ji pabrėžia, kad imuninei sistemai yra gyvybiškai svarbūs daugelis specifinių mikroelementų: A, D, C, E, B grupės vitaminai, folio rūgštis, cinkas, geležis, varis ir selenas. Šie elementai atlieka sinergetinį vaidmenį kiekviename imuninio atsako etape.
Deja, šaltuoju metų laiku dėl „skurdesnės“ mitybos dažnam nepavyksta užsitikrinti reikiamos vitaminų ir mineralų paros normos, todėl organizmas jaučia jų stoką. Šį trūkumą gali padėti kompensuoti maisto papildai. Tačiau prieš juos įsigyjant, vaistininkė pataria atlikti profilaktinius kraujo tyrimus, kad būtų nustatyta konkrečių vitaminų ir mineralų stoka organizme.
Kaip teisingai pasirinkti ir vartoti maisto papildus?
G. Šimkės teigimu, jei organizmui trūksta vieno ar dviejų vitaminų, reikėtų rinktis preparatus, kurių sudėtyje yra ne daugiau kaip 4 veikliosios medžiagos. „Jeigu preparatų sudėtyje yra vos kelios veikliosios medžiagos, jų koncentracija yra gerokai didesnė nei kompleksuose su 20 komponentų. Pavyzdžiui, vos iš 3 B grupės vitaminų sudarytas preparatas pasižymės stipresnėmis jų dozėmis nei tie kompleksai, kurių sudėtyje yra absoliučiai visi B grupės vitaminai. Kuo komplekso sudėtyje mažiau sudedamųjų dalių, tuo didesni jų kiekiai, o tai leis greičiau atstatyti mineralų ir vitaminų trūkumą“, – sako vaistininkė.
Jeigu imunitetui reikalingų vitaminų ir mineralų organizme yra pakankamai, tačiau norisi organizmą pastiprinti profilaktiškai, puikiai tinka kompleksai, kurių sudėtyje būtų antioksidantų, adaptogenų, bioflavonoidų, karotenoidų, reiši ar šitaki grybų, taip pat ašvaganda, ežiuolė, propolis, priešpienis ir kitos veikliosios medžiagos. Pasirinktus maisto papildus įprastai reikėtų vartoti bent 3 mėnesius, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas, tačiau dėl vartojimo termino visada geriausia pasikonsultuoti su vaistininku.
Dažniausios klaidos vartojant vitaminus ir mineralus
Vaistininkė išskiria esmines vitaminų ir mineralų preparatų vartojimo klaidas, kurios gali nulemti mažesnį jų veiksmingumą:
Vartojimas kartu su tam tikrais vaistais. Pavyzdžiui, rūgštingumą reguliuojantys vaistai gali trikdyti vitamino B12 įsisavinimą.
Vartojimas su alkoholiu. Alkoholis gali pagreitinti tablečių ir kapsulių suskaidymą dar iki joms pasiekiant plonąją žarną, kur vyksta absorbcija. Be to, jis skatina diurezę, kurios metu suaktyvėja mineralų pasišalinimas su šlapimu.
Užgėrimas kava ar greipfruto sultimis. Šie gėrimai gali trikdyti reikalingų vitaminų ir mineralų įsisavinimo procesą.
Priešingai veikiančių medžiagų (antagonistų) vartojimas kartu. Pavyzdžiui, vitaminai E ir K neutralizuoja vienas kito poveikį, todėl juos reikėtų vartoti atskirai – vieną ryte, kitą vakare.
Neteisingas vartojimo laikas. Svarbu žinoti, kuriuos preparatus geriau vartoti prieš, o kuriuos po valgio. Pavyzdžiui, riebaluose tirpius vitaminus (A, D, E, K) rekomenduojama vartoti kartu su riebiu maistu, kad būtų užtikrintas jų geresnis pasisavinimas.
Šaltąjį metų sezoną pasitiksite tinkamai, jei jūsų imunitetas bus stiprus ir pasiruošęs apsiginti nuo neigiamai veikiančių išorės veiksnių bei užkrečiamų ligų sukėlėjų. Tai užtikrinti nesunku, tereikia vadovautis vaistininkės patarimais ir atsakingai rūpintis savo sveikata.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.