Atmintis – vienas svarbiausių žmogaus veiksnių, leidžiančių dirbti, bendrauti ir atlikti paprastus kasdienius darbus be diskomforto. Dažnai apie jos vertę susimąstome tik tada, kai pastebime pirmuosius praradimo ženklus. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad atminties puoselėjimas yra nenutrūkstamas procesas, reikalaujantis sąmoningų pastangų.
Alzheimerio liga – ne nuosprendis
Neurologas med. m. dr. J. Fišas, knygos „Aštrus protas sveikame kūne“ autorius, teigia, kad diagnozė neturėtų tapti gyvenimo pabaiga. Anot specialisto, šiuolaikinė medicina ir tinkama gyvensena leidžia pasiekti džiuginančių rezultatų.
„Labai svarbu suprasti, kad Alzheimerio liga nėra nuosprendis. Visų pirma, mes galime šią ligą preventyviai paveikti, ją nutolinti arba padaryti taip, kad ji būtų ne tokai sunki. Susirgus galime padaryti taip, kad ligos simptomai būtų labai mažučiai“, – kalbėjo gydytojas J. Fišas.
Genetinė predispozicija ir gyvenimo būdo įtaka
Nors vyresniame amžiuje su šia liga susiduria net 30–40 proc. žmonių, demencijos vystymasis nėra tiesiogiai nulemtas tik amžiaus. Gydytojas išskiria du pagrindinius faktorius: genetinius polinkius ir aplinkos bei elgsenos veiksnius.
„Susirgimo faktoriai susideda iš 2 dalių: genetinės predispozicijos, t.y., kai tai jau tampa nuosprendžiu, o kitas faktorius – gyvenimo būdas, elgsena, gyvenimo aplinka, kuri skatina šios ligos atsiradimą. Tačiau norėčiau pridėti, kad net jeigu yra genetinė predispozicija, tai mes manome, kad labai griežtai kontroliuojant savo elgseną, mitybą, fizinį aktyvumą, psichoemocinę būklę, galima tą demenciją ar Alzheimerio ligą atitolinti arba jos visai išvengti“, – mintimis dalinosi patyręs specialistas.
Neuroplastiškumo skatinimas: kaip „atgaivinti“ neuronus?
Mūsų smegenys pasižymi plastiškumu, kurį būtina palaikyti visą gyvenimą. Nors natūraliai neuronų kiekis su metais mažėja, naujų ryšių kūrimas gali kompensuoti šį procesą.
„Kasmet pas mus smegenyse neuronų pamažėja 1 proc. Todėl labai svarbu, kad tarp kitų neuronų atsirastų ryšiai, tuomet jie būna atgaivinti.
Mūsų elgsena, gyvenimo būdas yra labai svarbus sustabdant neuronų irimo procesą. Tam visu pirma, aišku, padeda fizinis aktyvumas. Tačiau jis turėtų būti neperdėtas, nekelti streso ir nenualinti organizmo“, – patarimais dalinosi gydytojas.
Mankšta ne tik kūnui, bet ir sielai
Fizinis aktyvumas turėtų būti ne tik naudingas, bet ir teikiantis džiaugsmo. J. Fišas pabrėžia, kad emocinė būklė yra neatsiejama nuo fizinės sveikatos. Pasak jo, geriausiai tinka veiklos, kurios sujungia judesį, ritmą ir bendruomeniškumą.
„Aišku, fizinio aktyvumo formų yra labai daug. Svarbu pasirinkti tinkamą – melodingą, ritmingą, linksmą, su teigiamomis emocijomis. Tinka šokiai, pilatesas, bėgiojimas gamtoje, vaikščiojimas – tai yra vienas iš kertinių dalykų ir įrodymais pagrįsta medicina“, – teigė medikas.
Bendravimas ir protinė veikla – geriausia prevencija
Be fizinio judėjimo, kritiškai svarbu išlaikyti aštrų protą per intelektualinę veiklą ir socialinius ryšius. Vienišumas yra vienas iš rizikos veiksnių, pagreitinančių kognityvinių funkcijų silpimą.
„Alzheimerio ligos ir demencijų prevencijai būtinas protinis aktyvumas. Jam palaikyti puikiai tinka šachmatai, bridžas, kompiuteriniai žaidimai, knygos, parodos, ekskursijos, kelionės, ir, žinoma, labai svarbu yra bendravimas. Buvo pastebėta, kad tie, kas turi daug draugų ar tie, kas turi mylimus žmones, šia liga serga žymiai lengviau“, – akcentavo neurologas.
Šokiai kaip kompleksinė smegenų treniruotė
Lietuvos linijinių šokių federacijos prezidentė Neringa Kirklienė pastebi, kad linijiniai šokiai yra viena efektyviausių priemonių demencijos prevencijai, nes reikalauja didelės koncentracijos ir atminties resursų.
„Šokiai labai daug prisideda prie prevencijos demencijai ir Alzheimerio ligai. Linijinių šokių išskirtinis bruožas yra tas, kad turi įsiminti daug judesių sekų. Turi ne tik šokti, bet ir mąstyti į priekį. Smegenys turi galvoti, kokį žingsnį turi sušokti, į kokią pusę turi pasisukti, o jeigu dar pridedam rankų judesių, tai dar ir pagalvoti, kada bei kokiu momentu iškelti tą ranką“, – linijinių šokių privalumus vardijo specialistė.
Artimųjų patirtis: kodėl svarbu rūpintis savimi laiku?
Asmeninės istorijos dažnai tampa didžiausia motyvacija keisti gyvenimo būdą. Studijos lankytoja Liudvika pasidalino skaudžia patirtimi slaugant mamą, kuri sirgo Alzheimerio liga.
„Mamai reikėjo labai daug pagalbos. Aš negalėjau jos palikti vienos. Tik pasakydavau, kad kažką reikia daryti ar nedaryti ir ji tuoj pat pamiršdavo. Todėl dabar aš pati stengiuosi ir visiems patariu: laikykitės sveiko gyvenimo būdo, nes ši liga labai yra didelė našta vaikams. Aš noriu, kad mano vaikams nebūtų tos naštos dėl manęs“, – atviravo moteris.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.