Prediabetas yra signalas: organizme jau pastebimi gliukozės reguliavimo sutrikimai, tačiau cukrinis diabetas dar neįsitvirtinęs. Remiantis 2025 m. atliktu tyrimu, žmonės, sergantys prediabetu, ženkliai gali sumažinti progresavimo riziką, jei per savaitę skirs bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai. Tyrime dalyvavo 130 suaugusiųjų, kurie dalyvavo širdies ir kraujagyslių ligų rizikos mažinimo programoje ir gavo tarpdisciplininę pagalbą.
Kodėl fizinis aktyvumas svarbus
Vidutinio intensyvumo pratimai gerina insulino jautrumą, padeda greičiau ir efektyviau vartoti gliukozę raumenų ląstelėse, o tai veda prie mažesnio gliukozės kiekio kraujyje. Tyrimo duomenys parodė, kad po metų 58 % dalyvių pasiekė rekomenduojamą 150 minučių savaitinę mankštos normą. Šie asmenys turėjo daugiau nei keturis kartus didesnę tikimybę išlaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje lyginant su tais, kurie mankštinosi mažiau.
Konkrečios rekomendacijos
Rekomenduojama savaitėmis skirti mažiausiai 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinei veiklai, pavyzdžiui, greita vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, plaukimas arba energingas šokio užsiėmimas. Tai galima išskaidyti: 30 minučių per dieną penkias dienas per savaitę arba trumpesnėmis sesijomis, bet reguliariai. Be aerobikos, verta įtraukti jėgos treniruotes bent du kartus per savaitę — jos padeda išlaikyti raumenų masę ir metabolinį aktyvumą.
Mitybos pokyčiai taip pat yra svarbūs: mažinti rafinuotų angliavandenių ir cukraus vartojimą, rinktis daug skaidulų turinčius produktus (daržovės, ankštiniai augalai, pilno grūdo produktai), kontroliuoti porcijas ir riboti perdirbtą maistą. Tyrimo programoje dalyviai taip pat buvo skatinami siekti maždaug 7 % kūno svorio sumažėjimo, jei jie turėjo antsvorio — net nedidelis svorio kritimas gerina gliukozės apykaitą.
Praktiniai patarimai ir tęstinumas
Pradėti verta nuo mažų, palaipsniui didinamų tikslų: žingsniamatį naudoti savaitinei veiklai sekti, suplanuoti mankštos laiką taip, kad ji taptų rutina, ieškoti veiklos, kuri teikia malonumą. Svarbu ir psichologinis palaikymas: tarpdisciplininė pagalba — gydytojo, mitybos specialisto, kineziterapeuto ir psichologo — padeda sukurti realius ir ilgalaikius pakeitimus.
Reguliarus sveikatos stebėjimas (gliukozės kiekio kraujyje tyrimai, A1c rodiklis) ir konsultacijos su šeimos gydytoju padės įvertinti pažangą ir koreguoti planą. Taip pat svarbu rūpintis miegu, vengti rūkymo ir per didelio alkoholio vartojimo, nes tai taip pat veikia gliukozės reguliavimą.
Prediabetas nėra nuosprendis: laikantis paprastų, bet nuoseklių gyvenimo būdo rekomendacijų, galima žymiai sumažinti riziką persirgti cukriniu diabetu ir pagerinti bendrą sveikatą bei savijautą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.