Tūkstančiai Lietuvos gyventojų gali nešioti mirtiną virusą, kuris ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, lėtai, bet užtikrintai pažeisdamas kepenis. Todėl suvieniję jėgas medikai ir politikai siekia sveikesnės visuomenės, eliminuodami šį pavojingą virusą. Nuo šiol kiekvienas žmogus turi išskirtinę galimybę nemokamai pasitikrinti, ar nėra pavojingos infekcijos nešiotojas – tam tereikia vieno skambučio savo šeimos gydytojui.
Nauja pradžia kovojant su hepatitu C
Hepatito C viruso infekcijos valdymas Lietuvoje žengia į naują etapą. Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Hepatologijos sektoriaus vadovas, prof. habil. dr. Limas Kupčinskas pabrėžia, kad ši patikra – ilgai lauktas ir itin svarbus žingsnis siekiant suvaldyti pavojingos infekcijos plitimą. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra iškėlusi ambicingą tikslą – iki 2030 m. eliminuoti hepatitą C kaip reikšmingą visuomenės sveikatos problemą visame pasaulyje.
Remiantis Nacionalinio vėžio instituto registro duomenimis, per metus Lietuvoje nustatoma apie 240 naujų kepenų vėžio atvejų. Tarp pacientų, kuriems reikalinga kepenų transplantacija dėl pažengusios kepenų ligos, net 40 procentų serga hepatitu C. Profesorius Kupčinskas įsitikinęs, kad visuomenės testavimas gali ženkliai sumažinti sergamumą kepenų vėžiu ir ciroze, ir šias ligas sukeliančios infekcijos mastus, todėl patikros programos įdiegimas Lietuvoje – tai nauja pradžia hepatito C viruso infekcijos valdyme.
Nors šios infekcijos gydymą gali skirti gastroenterologai ir infekcinių ligų gydytojai, siekiant atrasti pacientus su lėtai progresuojančia, žymesniais simptomais nepasireiškiančia liga, į patikrą būtina plačiai įtraukti ir šeimos gydytojus. Patikros tikslas – ankstyvas hepatito C viruso infekcijos išaiškinimas, atliekant antikūnų tyrimą pas šeimos gydytojus.
Lietuvoje nemokamai jau gali būti tiriami 1945–1994 m. gimę asmenys, kurie nėra priskiriami rizikos grupėms. Taip pat kasmet – asmenys, kurių šeimos nariui diagnozuotas hepatitas C, vartojantys švirkščiamuosius narkotikus, užsikrėtę ŽIV infekcija, ir pacientai, gydomi priklausomybės ligų klinikose, nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties.
Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė patvirtina, kad Lietuva iš esmės pasirengusi įgyvendinti PSO tikslą iki 2030 m. eliminuoti pavojingą virusinį hepatitą C.
Proveržis gydyme ir politinė parama
Šeimos gydytojai jau vykdo šio viruso patikrą, kuri gyventojams yra nemokama ir finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Be to, Lietuvoje jau įdiegtos šiuolaikinės, efektyvios ir saugios diagnostikos priemonės, o lėtinio hepatito C gydymas pažangiausiais tiesiogiai veikiančiais antivirusiniais vaistais kompensuojamas 100 proc. Šios priemonės leidžia išgydyti bet kurio genotipo hepatito C viruso infekciją ir yra sėkmės bei proveržio gydant pavojingą infekciją garantas.
Vienas iš patikros iniciatorių, Europos Parlamente su sveikatos klausimais dirbantis prof. Liudas Mažylis, prisimena dar praėjusių metų pavasarį inicijavęs Lietuvos europarlamentarų kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę dėl hepatito C viruso tyrimų finansavimo. Jo teigimu, kadangi lėtinis hepatitas tam tikrais atvejais gali išsivystyti į kepenų vėžį, ši patikra turėtų prisidėti ne tik prie hepatito C eliminacijos, bet ir prie vėžio profilaktikos.
Klastinga infekcijos eiga ir plitimo keliai
Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė, prof. Ligita Jančorienė, prisimena, kad Lietuvos Kraujo centruose hepatito C viruso infekcijos diagnostika pirmą kartą įdiegta tik 1993 m. Profesorės teigimu, dalis užsikrėtusių asmenų nepajunta jokių simptomų ir ilgą laiką nežino, kad serga. Kepenų uždegimas, besitęsiantis dešimtmečius, palaipsniui sukelia ligos progresavimą į kepenų fibrozę ir cirozę, gali vystytis pirminis kepenų vėžys ir šio organo funkcijos sutrikimas.
Užsikrėtus jaunystėje, liga progresuoja lėčiau, ir cirozė išsivysto per 30–40 metų. Tačiau užsikrėtus vyresniame amžiuje, ji formuojasi žymiai greičiau – per 10–20 metų, nes imuninė sistema nebegali efektyviai priešintis virusui. Jei asmuo užsikrečia žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) ir hepatito C virusu, piktnaudžiauja alkoholiu, nutunka ar suserga kitomis kepenų ligomis – lėtinis kepenų pažeidimas progresuoja dar sparčiau.
Hepatito C virusas plinta per kraują: perpilant kraują ar jo produktus (jei perpylimas įvyko iki 1993 m.), nesteriliais instrumentais atliekant medicinines procedūras, darant tatuiruotes, veriant auskarus ar darant manikiūrą ir pedikiūrą. Taip pat naudojantis užsikrėtusio asmens daiktais, tokiais kaip dantų šepetėlis, skutimosi priemonės, bei vartojant švirkščiamuosius narkotikus ir dalijantis užkrėstais švirkštais, adatomis ir kitomis priemonėmis. Infekcija gali būti perduota ir iš motinos kūdikiui gimdymo metu. Svarbu žinoti, kad hepatito C virusas neperduodamas čiaudint, kosint, per maistą ar vandenį, per stalo įrankius, puodelius ar stiklines.
Šeimos gydytojų vaidmuo ir visuomenės sąmoningumo skatinimas
Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos šeimos gydytojas doc. Gediminas Urbonas sutinka, kad geriausia vieta tokio masto patikrai yra pirminė sveikatos priežiūra ir šeimos gydytojo institucija. „Bendroji Lietuvos populiacija yra edukuota, informuota ir atsakinga – per 30 šeimos gydytojo institucijos gyvavimo metų tapo įprasta, kad kone kiekvienas pilietis jau žino savo gydytoją, apsilanko ir prevenciškai“, – kalbėjo gydytojas, ragindamas jau šiandien paskambinti savo gydytojui ir užsiregistruoti greitajam antikūnų prieš šį virusą tyrimui. Jeigu pacientui nustatomi teigiami anti-HCV antikūnai, šeimos gydytojas jį nukreips specialistui detalesniam ištyrimui ir gydymui.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė gydytoja Jurgita Sejonienė pabrėžė, kad kokybiškos sveikatos priežiūros sistemos tikslas yra ne gydyti įsisenėjusias ligas, bet užkirsti joms kelią, o joms atsiradus – diagnozuoti kuo anksčiau ir gydyti kuo efektyviau. Ji akcentavo būtinybę skatinti žmonių sąmoningumą ir įprotį nuolat rūpintis savo sveikata. „Politiniai sprendimai jau priimti, kompensuojamą moderniausią hepatito C gydymą turime, dabar belieka investuoti į socialines reklamas, užtikrinti šių paslaugų prieinamumą, motyvuoti šeimos gydytojus ir toliau aktyviai rūpintis savo pacientais bei kviesti juos šiai patikrai“, – teigė J. Sejonienė.
Kompleksinis požiūris ir socialinė integracija
Prie hepatito C patikros įdiegimo Lietuvoje prisidėję Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai siekia užtikrinti socialinę pagalbą nuo psichoaktyvių medžiagų priklausomiems asmenims, kuriems rizika susirgti hepatitu C yra itin didelė. Taip pat rūpinamasi psichosocialine reabilitacija, siekiama suteikti reikiamą pagalbą priklausomų asmenų šeimos nariams ir artimiesiems. Įsigaliojus naujai tvarkai, darbo rinkai besirengiantiems asmenims bus suteikta individuali kompleksinė pagalba sprendžiant įsidarbinimo problemas.
Lietuvos Gastroenterologų, Infektologų, Bendrosios praktikos gydytojų draugijų ir Šeimos gydytojų kolegijos nariai sukūrė hepatito C patikros gaires, glaudžiai bendradarbiaudami su Sveikatos apsaugos bei Socialinių reikalų ir darbo ministerijomis, Valstybine ligonių kasa ir Europos Parlamento nariais, atsakingais už Europos kovos su vėžiu plano įgyvendinimą. Šis bendras darbas atveria kelią sveikesnei ateičiai Lietuvoje, kur kiekvienas gali prisidėti prie mirtino viruso eliminavimo, tiesiog paskambinęs savo šeimos gydytojui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.