Trečiadienį Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre vykusi paskaita-diskusija atkreipė dėmesį į grėsmingą tymų protrūkį ir vakcinacijos svarbą. Renginį rengę specialistai akcentavo, kad skiepai ne tik saugo atskirą žmogų, bet ir kuria kolektyvinį imunitetą, kuris yra gyvybiškai svarbus pažeidžiamiems visuomenės nariams.
Kas yra imunitetas ir kaip veikia skiepai
„Imunitetą galime palyginti su kariuomene, kuri gina žmogaus organizmą nuo vidaus ir išorės priešų. Tuo tarpu skiepai tarsi „apmoko“ šią kariuomenę gintis nuo patogenų, paruošia imuninę sistemą galimoms grėsmėms“, – atskleidė mokslininkė, rašoma Vilniaus universiteto pranešime spaudai.
„Žmogaus imunitetas sukuria kelių lygių apsaugą. Vienaip veikia įgimtasis imunitetas, kuris užtikrina labai greitą apsaugą, kitaip – įgytasis imunitetas, kuris labai efektyvus, bet jam išsivystyti prireikia keleto dienų ar net savaičių. Gimdamas kūdikis perima iš mamos antikūnus, kurie jo organizme funkcionuoja kurį laiką. Tačiau vėliau jie išnyksta ir kūdikio imunitetą reikia užtikrinti skiepijant, nes skiepai skatina atminties B ir T limfocitų susidarymą, kurie gali greitai atpažinti ir sunaikinti užkratą“, – pasakojo A. Žvirblienė. – Labai svarbu prisiminti ir tai, kad skiepai apsaugo ne tik pasiskiepijusįjį, bet ir sukuria kolektyvinį imunitetą. Šis imunitetas, susidarantis pasiskiepijus ne mažiau nei 95 proc. gyventojų, sustabdo užkrečiamųjų ligų plitimą. Kolektyvinis imunitetas labai svarbus toms visuomenės grupėms, kurios negali būti paskiepytos – naujagimiams, imunodeficitais sergantiems ligoniams. Todėl pasiskiepiję apsaugome ne tik save, bet ir kitus žmones“.
Kodėl tymams reikalingas ypač aukštas pasiskiepijusių skaičius
Tymai yra viena užkrečiausių ligų – vienas užsikrėtęs žmogus gali užkrėsti daug kitų. Todėl siekiant sustabdyti epidemiją reikia itin aukšto pasiskiepijusių dalies visuomenėje. Be to, naujagimiai iki pirmųjų skiepų yra ypač pažeidžiami: Lietuvoje pagal nacionalinį skiepų kalendorių nuo tymų skiepijami 15 mėn.
ir 6–7 m. amžiaus vaikai, todėl kūdikiai iki 15 mėn. priklauso rizikos grupei ir juos gali apsaugoti tik stiprus kolektyvinis imunitetas.
„Prisiminkime, kad būtent skiepų dėka pavyko įveikti tokią pavojingą, milijonus gyvybių nusinešdavusią ligą kaip raupai. Tikėkimės, kad ateityje pavyks sukurti vakcinas ir nuo tų infekcinių ligų, kurių skiepais šiuo metu suvaldyti dar negalime, pavyzdžiui maliarijos ar tuberkuliozės, nuo kurių ilgalaikių veiksmingų skiepų kol kas nėra“, – vylėsi prof. A. Žvirblienė.
Protrūkio priežastys ir praktiniai sprendimai
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro atstovė atkreipė dėmesį, kad tymų protrūkiai fiksuojami visoje Europoje ir Lietuvoje dažniausiai kyla dėl nepakankamo skiepijimosi ir klaidinančios informacijos. „Tymų protrūkį stebime visame pasaulyje. Kalbant apie Europą, didžiausias sergamumas yra Ukrainoje, tačiau nemažai susirgimų fiksuojama ir Serbijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje, Rusijoje, Rumunijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Panašios tendencijos ir Lietuvoje – pirmasis rimtas signalas buvo praėjusių metų tymų protrūkis Visagine. Tačiau didžiausią nerimą sukėlė šių metų situacija – Kaune, o po to Vilniuje susirgimų tymais atvejai skaičiuojami šimtais“, – sakė dr. D. Razmuvienė.
„Šiuo metu turime dešimtis gydytojų ir medicinos įstaigų personalo, užsikrėtusių šia liga. Manau, kad tokia situacija neturi kartotis – visi asmenys, dirbantys medicinos įstaigoje, privalo būti pasiskiepiję. Be to, šeimos gydytojai turi daugiau dėmesio skirti skiepų temai ir savo pacientus informuoti apie vakcinacijos galimybes ir pavojus sveikatai, galinčius kilti atsisakant skiepytis. Jokiu būdu šeimos gydytojai negali atkalbinėti pacientų nuo skiepų, nes būna ir tokių atvejų“, – sakė ULAC atstovė.
Specialistai ragina nedelsti – laikytis skiepų kalendoriaus, domėtis revakcinacija ir skiepyti medicinos darbuotojus bei rizikos grupes. Tik koordinuotos priemonės ir atsakingas visuomenės elgesys leis suvaldyti tymų protrūkius ir apsaugoti pažeidžiamiausius.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.