Privalomi sveikatos patikrinimai darbuotojams: gresia apmokami laisvadieniai ar ilgesnės atostogos?

Lietuvos darbotvarkėje atsiranda naujas svarbus klausimas, galintis paveikti tūkstančius dirbančiųjų: Seime registruotos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisos siūlo įvesti privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus. Ši iniciatyva sukėlė plačias diskusijas tarp politikų, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovų, keliant klausimus apie jos tikslingumą, finansavimą ir galimą poveikį darbo santykiams.

Kodėl siūlomi pokyčiai?

Pataisas registravusios Sveikatos reikalų komiteto narės, socialdemokratė Orinta Leiputė ir „valstiečių“ frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė, teigia, kad pokyčius inicijuoti paskatino mažas darbingo amžiaus žmonių aktyvumas, pasinaudojant ligų prevencijos programomis. Jų teigimu, įpareigojus žmones reguliariai tikrintis sveikatą, būtų galima nustatyti ligas ankstyvoje stadijoje ir išvengti ilgo nedarbingumo. „Statistika rodo, kad žmonės nesikreipia, nes tam neranda laiko – tik trečdalis žmonių pasinaudoja galimybe pasitikrinti sveikatą pagal prevencines programas“, – pabrėžė O. Leiputė. Parlamentarės teigimu, darbdaviams suteikti apmokamas darbo dienas tokiai sveikatos patikrai nebūtų didelė finansinė našta. „Tai nebus dažni vizitai, kurie darbdaviams kainuotų brangiai. Trys programos per penkerius metus. Nebus didesnis nuostolis“, – svarstė O. Leiputė.

Verslo nuogąstavimai ir finansavimo klausimai

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis išreiškė nuogąstavimus dėl šios iniciatyvos ir pabrėžė, kad būtina plati diskusija su darbdavių, darbuotojų atstovais ir medikais. Anot jo, svarbu, kad iniciatyva būtų tikslinga ir realiai padėtų žmonėms rūpintis sveikata, o ne taptų tik papildomu laisvadieniu. A. Romanovskis pasigenda aiškumo, kaip darbdavys įsitikins, kad apmokamą laisvą dieną gavęs darbuotojas tikrai lankėsi pas medikus. Jis taip pat kelia klausimą dėl finansavimo – jo nuomone, tokie patikrinimai turėtų būti finansuojami ne darbdavio, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. „Gal valstybė ar gydymo įstaigos kažko nepadaro, kad žmonės reguliariai nesitikrina? Problema yra aiški, bet reikia diskutuoti, ar šita priemonė tinkama jai spręsti, nes šis įstatymas reguliuoja darbo sąlygas darbo vietoje“, – svarstė konfederacijos vadovas.

Profesinių sąjungų alternatyva: ilgesnės atostogos?

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pritaria, kad darbdaviai turėtų būti suinteresuoti investuoti į darbuotojų sveikatą. „Kuo sveikesnis bus darbuotojas, ne tik geriau atliks pareigas, bet ir atneš didesnę pridėtinę vertę darbdaviui“, – teigė I. Ruginienė. Tačiau ji piktinasi, kad vietoj naujų laisvadienių, kurie galbūt ne visada pasitarnauja sveikatos tikrinimui, nėra svarstoma galimybė ilginti kasmetines darbuotojų atostogas. „Bet kodėl nėra pasiūlymo didinti kasmetinių atostogų dienų skaičiaus? 20 dienų – minimaliausia riba Europos Sąjungoje“, – kėlė klausimą profesinių sąjungų vadovė.

Dabartinė situacija ir biudžeto asignavimai

Šiuo metu Lietuvoje biudžeto lėšomis apmokamos penkios prevencinės programos: keturios yra skirtos vėžio (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos ir prostatos) ankstyvajai diagnostikai, o viena – širdies ir kraujagyslių ligų rizikos tyrimams. 2021 metais šioms programoms buvo skirta 24,9 mln. eurų. Privalomi sveikatos patikrinimai jau dabar taikomi neįgaliesiems, jaunuoliams iki 18 metų (kasmet), taip pat dirbantiems naktimis, pamainomis ar tiems, kurių darbo specifika kelia riziką saugai ir sveikatai. Tokiais atvejais darbdavys tvirtina patikrų sąrašą ir grafiką, o patikrinimai atliekami darbo laiku, išmokant vidutinį darbo užmokestį.

Ateityje ši pataisa bus svarstoma Trišalėje taryboje, kurioje bus analizuojami duomenys apie prevencinėmis programomis besinaudojančių žmonių skaičių ir ieškoma optimalių sprendimų, atsižvelgiant į visų suinteresuotų pusių interesus.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 4 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *