Nacionalinis tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) skelbia nerimą keliančius duomenis: nors tabako cigarečių vartojimas tarp 15–16 metų paauglių Lietuvoje mažėja, šią „gerą“ žinią temdo sparčiai augantis elektroninių cigarečių populiarumas. Jomis vis labiau domisi net ir itin jauno amžiaus vaikai, o statistika rodo, kad mergaičių elgesys kelia ypač didelį susirūpinimą.
Šokiruojanti jaunimo statistika: 13-os nesulaukę vaikai ir Europos vidurkį lenkianti Lietuva
„Augimą rodo elektroninių cigarečių paplitimas“, – teigia NTAKD Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja, laikinai atliekanti direktoriaus funkcijas Evelina Pridotkienė. Pasak jos, ypač didelį nerimą kelia faktas, kad daugėja mokinių, kurie elektronines cigaretes išbandė būdami 13 metų ar jaunesni. Lietuvoje šis rodiklis siekia net 19,5 procento, gerokai viršydamas Europos vidurkį, kuris yra 11 procentų.
Be to, E. Pridotkienė pabrėžia, kad mergaičių ir berniukų rūkymo statistika beveik susilygino. „Mergaičių rūkymas, atsakymas, kad jos rūkė bent kartą gyvenime, susilygino su berniukų. Jeigu 2003 metais matėme tam tikrą skirtumą ir atotrūkį, tai dabar mergaitės rūko tiek pat, bando rūkyti kaip ir berniukai“, – perspėja NTAKD atstovė.
Tabako vartojimo tendencijos Lietuvoje
Praėjusiais metais NTAKD atliktas bendrasis populiacijos tyrimas, kuriame dalyvavo apie 3 tūkst. respondentų (15–64 metų amžiaus), atskleidė išsamią situaciją. Nustatyta, kad 65,2 procento šalies gyventojų yra išbandę tabaką bent kartą gyvenime. Elektronines cigaretes yra pabandę 23 procentai, o kaitinamojo tabako gaminius – 17,9 procento gyventojų.
Nors bendras tabako cigarečių rūkymas mažėja (kasdien rūko 31,1 proc. lietuvių), beveik 6 procentai šalies gyventojų kasdien vartoja elektronines cigaretes ir kaitinamąjį tabaką. „Bendrosios populiacijos tyrimas rodo, kad Lietuvoje mažėja vidutinis per dieną surūkomų cigarečių skaičius“, – pažymi E. Pridotkienė. Pernai šis skaičius siekė 11,9 cigaretės, kai 2016 metais – 13,5. Vis dar išlieka tendencija, kad vyrai vidutiniškai surūko daugiau nei moterys.
Kalbant apie jauną amžių (15–29 m.), penktadalis jų kasdien rūko tabako cigaretes, 6,9 proc. – elektronines cigaretes, o 5 proc. – kaitinamąjį tabaką.
Akcijos „Ženk nerūkęs“ sėkmė ir prevencijos svarba
Siekiant atkreipti dėmesį į rūkymo problematiką ir pavojus, šiemet buvo surengta akcija „Ženk nerūkęs“. Ja siekiama paskatinti žmones rūkymą pakeisti sveikatą gerinančiomis veiklomis, pavyzdžiui, ėjimu. NTAKD Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja Aušra Želvienė džiaugiasi akcijos sėkme: „Akcija „Ženk nerūkęs“ susilaukė pakankamai didelio dėmesio ir pritraukė 11 tūkst. žmonių, prisijungusių prie šios akcijos.“
Akcijos dalyviai nuėjo įspūdingą atstumą – 1,7 milijardo žingsnių. „Kalbant vaizdžiai, tai būtų iki mėnulio ir atgal arba 34 kartai aplink Žemę. Labai tikimės, kad šie žingsniai veda link nerūkymo“, – optimistiškai pridūrė A. Želvienė.
Tabakas – didžiulė grėsmė ir aplinkai
Pasaulinės dienos be tabako tema „Tabakas: grėsmė mūsų aplinkai“ pabrėžia ne tik tiesioginį rūkymo poveikį žmogaus sveikatai, bet ir niokojantį poveikį planetai. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė atskleidžia tabako pramonei nepatogią tiesą: „Tabakas nuodija ne tik žmones, jis nuodija ir mūsų planetą.“
Anot I. Zurlytės, tabako aplinkosauginis pėdsakas yra ypač reikšmingas. Vienai cigaretei pagaminti prireikia beveik 4 litrų vandens, o tiek tradicinės, tiek elektroninės cigaretės nuodija vandenį. Kasmet 20 tūkst. hektarų dirvožemio skiriama tabako auginimui ir džiovinimui. Cigarečių nuorūkos yra dažniausiai išmetama šiukšlė Žemėje, o joms suirti reikia net 10 metų, per kurias jos išskleidžia apie 7 tūkst. nuodingų medžiagų į aplinką.
Tabako gamyba kasmet išskiria 84 milijonus tonų anglies dvideginio, kas prilygsta 280 tūkst. raketų paleidimams į kosmosą. PSO duomenimis, daugiau kaip 8 milijonai mirčių kasmet siejamos su tabaku, o virš 1 milijono jų – dėl pasyvaus rūkymo poveikio.
Pasaulinė diena be tabako, minima gegužės 31-ąją, primena apie nuolatinius iššūkius kovoje su rūkymu ir jo padariniais. Šie duomenys dar kartą patvirtina, kad prevencinis darbas ir visuomenės švietimas yra gyvybiškai svarbūs siekiant apsaugoti ne tik žmonių sveikatą, bet ir mūsų planetos ateitį.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.