Paslėpta grėsmė: kodėl vis dažniau kalbama apie antimikrobinį atsparumą?
Antimikrobinis atsparumas (AMR) – tai kompleksinė problema, apimanti ne tik žmonių, bet ir gyvūnų sveikatą, taip pat maisto sektorių. Šiandien ji laikoma viena didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai, kartais net lyginama su XXI amžiaus maru. Nerimą kelia tai, kad antibiotikai, gyvybiškai svarbūs vaistai, vis dažniau tampa neefektyvūs prieš bakterines infekcijas.
Statistika rodo, kad problema yra itin aktuali ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, 2015 metais vien mūsų šalies žemės ūkyje buvo sunaudota beveik 12 tonų antibiotikų, o 2016 metais šis skaičius išaugo iki 13 tonų. Ypač didelis indėlis tenka paukštienos augintojams – jiems priklausė net 46 proc. viso suvartojimo.
Vis dėlto, pasaulyje vis daugiau didžiųjų maisto gigantų jau imasi socialinės atsakomybės, skelbdami karą antibiotikams. Pavyzdžiui, JAV užkandinė „Subway“ dar 2015 metais pranešė ketinanti visiškai atsisakyti vištienos ir kalakutienos, augintos naudojant antibiotikus. Panašios politikos imasi ir kiti maisto tiekėjai, vis labiau priešindamiesi gyvūnų auginimui su antimikrobinėmis medžiagomis.
Ekspertų perspėjimai ir tyrimų duomenys
Nors Europos Sąjungoje draudžiama naudoti antibiotikus gyvūnų augimui skatinti, leidžiama juos vartoti gyvūnams susirgus. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas pabrėžia, jog būtina imtis ryžtingų veiksmų:
„Tiek Europoje, tiek pasaulyje daugėja atvejų, kai nebeveikia antibiotikai. Pirmiausia, reikia riboti antibiotikų naudojimą žemės ūkyje, juos naudoti labai atsakingai ir tikslingai. Vis daugiau bakterijų pasižymi atsparumu kelioms antimikrobinėms medžiagoms. AMR tai tarsi XXI amžiaus maras“, – įspėja V. Paulauskas.
Specialisto teigimu, tyrimų rezultatai, kuriuose buvo tiriamas atsparumas antimikrobinėms medžiagoms iš mėsinių paukščių išskirtų žarnyno lazdelių, rodo spartų didėjimą nuo 2008 iki 2016 metų. Tai tik patvirtina problemos opumą.
VMVT aktyviai kuria rekomendacines gaires gyvūnų augintojams, siekdama skatinti atsakingą antibiotikų naudojimą.
Kodėl visuomenė vis dar nesupranta problemos masto?
Europos Komisijos duomenimis, antimikrobinis atsparumas didėja dėl netinkamo antimikrobinių vaistų vartojimo, o tai susiję su menku visuomenės išmanymu šia tema. Lietuvoje atliktos visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad dalis tautiečių, nepasitarę su gydytojais, antibiotikus naudoja susirgę bronchitu, gripu, kai skauda gerklę, vargina kosulys ar tiesiog karščiuojama.
Daugumai žmonių vis dar trūksta žinių ir supratimo, kad antibiotikai veikia tik bakterijas, o ne virusus. Be to, net ir bakterijos turi būti konkrečiai identifikuotos, norint jas efektyviai sunaikinti. Tik 37 proc. europiečių žino, kad ES draudžia naudoti antibiotikus, kurie skatina gyvūno augimą. Pirkdama produkciją, visuomenė ne visada įsigilina, iš kur ji atgabenta ir kaip buvo ruošiama pardavimams. Tinkama edukacija yra būtina, siekiant mažinti antimikrobinių vaistų sukeliamas pasekmes.
Maisto pasirinkimai ir mūsų sveikata: ką valgom su mėsa?
Europos Komisija jau parengė gaires ir įgyvendina veiksmų planą, skirtą stiprinti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms prevenciją ir kontrolę medicinos, veterinarijos ir maisto sektoriuose. Tačiau plačiajai visuomenei vis dar trūksta informacijos. Svarbu suvokti, kad net kasdieniai maisto pasirinkimai gali būti rizikingi.
Dietologės-mitybos specialistės Evelinos Pleterienės teigimu, mityba daro didelę įtaką mūsų organizmo antibakteriniam atsparumui. Vartotojas, rinkdamasis mėsą, turi atkreipti dėmesį, iš kur ji, kaip auginta, kuo gyvulys šertas. Jei gyvulys buvo gydytas antibiotikais, didelė tikimybė, kad jų likučių bus likę mėsoje, kurią valgysime. Be to, padidėja tikimybė gauti ir mutavusių bakterijų. Todėl pirkėjai ir vartotojai, rūpindamiesi subalansuota mityba, turi būti sąmoningi rinkdamiesi savo racioną.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.