Rugpjūčio 1-osios vakarą Vilnių užklupusi stipri liūtis per trumpą laiką apsunkino eismą ir užtvindė dalį miesto gatvių. Viena sudėtingiausių situacijų užfiksuota Vakariniame aplinkkelyje – svarbioje sostinės transporto arterijoje susikaupė tiek vandens, kad dalis vairuotojų nebegalėjo tęsti kelionės.
Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje paskelbtuose vaizduose matyti sustoję automobiliai bei didžiulį kelio plotą užliejęs vanduo. Kai kuriose vietose jo lygis buvo pakilęs beveik iki kelio atitvarų viršutinės dalies.
Vakarinis aplinkkelis virto vandens telkiniu
Vaizdo įrašą gavęs portalas skelbė, kad kai kurios transporto priemonės tiesiog nebegalėjo judėti pirmyn. Vairuotojai buvo priversti sustoti ir įvertinti, ar bandymas važiuoti per užlietą ruožą nėra pernelyg pavojingas.
Dėl aukšto vandens lygio buvo sunku matyti važiuojamąją dalį ir tiksliai nustatyti jos ribas. Tokiose situacijose po vandeniu gali likti nematomos kliūtys, kelio dangos pažeidimai ar lietaus surinkimo šuliniai.
LRT tą patį vakarą taip pat pranešė, kad liūtis užtvindė ne vieną Vilniaus gatvę, o kai kurie kelio ruožai automobiliams tapo sunkiai įveikiami. Pranešimas paskelbtas apie 20.30 val., audrai dar veikiant eismo sąlygas mieste.
Pirminėje informacijoje nebuvo nurodyta, kiek tiksliai automobilių įstrigo ar buvo apgadinti ir ar užlietame aplinkkelio ruože prireikė gelbėjimo tarnybų pagalbos. Taip pat nebuvo paskelbta apie per incidentą sužeistus žmones.
Kodėl gatvės gali patvinti per keliolika minučių?
Vasaros liūtys dažnai būna trumpos, tačiau itin intensyvios. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nurodo, kad šiltuoju metų laiku smarkios liūtys paprastai trunka iki kelių valandų, tačiau per trumpą laiką gali iškristi didelė kritulių dalis.
Oficialiai pavojingu smarkiu lietumi laikomas reiškinys, kai per 12 valandų arba trumpesnį laiką iškrinta nuo 15 iki 49,9 milimetro kritulių. Stichinio lietaus riba pasiekiama iškritus ne mažiau kaip 50 milimetrų.
Kiek kritulių rugpjūčio 1-osios vakarą iškrito būtent užlietoje Vilniaus Vakarinio aplinkkelio vietoje, pirminiame pranešime nebuvo nurodyta. Todėl vien iš vaizdo įrašo negalima teigti, kad Vilniuje buvo pasiektas oficialus stichinio meteorologinio reiškinio kriterijus.
Staigus užtvindymas gali susidaryti net ir tada, kai bendras paros kritulių kiekis nėra rekordinis. Lemiamos reikšmės turi tai, kiek vandens iškrinta nedideliame plote ir per kokį trumpą laiką jis pasiekia žemiausias gatvių vietas.
Vilniaus lietaus nuotekų sistema dar nėra pakankamai išplėtota
Vilniaus miesto savivaldybė pripažįsta, kad stiprių liūčių metu dalis gatvių patvinsta dėl istoriškai nepakankamai išvystytos paviršinių nuotekų infrastruktūros.
„Grindos“ vadovas Jonas Davidavičius anksčiau nurodė, kad centralizuotus lietaus nuotekų tinklus turi tik maždaug ketvirtadalis Vilniaus. Kai kuriose miesto vietose per liūtį susidarančio vandens srautas siekia dešimtis kubinių metrų per sekundę, todėl jo neįmanoma greitai pašalinti be didelio pralaidumo tinklų, kolektorių ir kaupimo įrenginių.
Ši bendro pobūdžio informacija savaime neįrodo, kad būtent infrastruktūros trūkumas nulėmė rugpjūčio 1 dienos užtvindymą Vakariniame aplinkkelyje. Konkrečiai priežasčiai nustatyti reikėtų įvertinti kritulių intensyvumą, lietaus surinkimo įrenginių būklę, kelio reljefą ir vandens nutekėjimo galimybes.
Sostinės paviršinių nuotekų tinklus prižiūrinti „Grinda“ skelbia eksploatuojanti apie 120 vandens surinkimo baseinų, daugiau kaip 2,5 tūkst. kilometrų magistralinių tinklų ir dešimtis tūkstančių šulinių bei lietaus surinkimo angų.
Į lietaus nuotekų tinklus numatytos milijoninės investicijos
Vilniaus savivaldybė 2026 metais į paviršinių nuotekų infrastruktūrą planuoja investuoti apie 15 mln. eurų. Iki 2029 metų bendra investicijų suma turėtų pasiekti maždaug 46 mln. eurų.
Numatoma rekonstruoti senus tinklus, statyti naujus kolektorius, įrengti vandens kaupimo ir valymo infrastruktūrą. Savivaldybės teigimu, šios investicijos turėtų mažinti laikinų gatvių užtvindymų riziką ir apsaugoti gyventojų turtą bei miesto infrastruktūrą.
Vis dėlto net ir atnaujinta nuotekų sistema negali visiškai panaikinti užtvindymo pavojaus, jeigu per labai trumpą laiką iškrinta neįprastai didelis lietaus kiekis. Klimatui šylant intensyvių vasaros liūčių poveikis miestams tampa vis aktualesne infrastruktūros planavimo problema.
Vairuotojams svarbu nepervertinti automobilio galimybių
Susidūrus su gilia vandens sankaupa svarbiausia nebandyti jos įveikti bet kokia kaina. Jeigu neįmanoma matyti kelio dangos ir įvertinti vandens gylio, saugiausia apsisukti arba rinktis kitą maršrutą.
Vilniaus policija įspėja, kad kuo gilesnė vandens sankaupa, tuo didesnis pavojus prarasti automobilio kontrolę. Vandens sluoksniui susidarius tarp padangų ir kelio gali prasidėti akvaplanavimas – automobilis praranda sukibimą, tampa sunkiau jį valdyti ir stabdyti.
Važiuojant per lietų rekomenduojama gerokai sumažinti greitį, vengti staigaus stabdymo ir staigių vairo judesių, laikytis didesnio atstumo nuo kitų automobilių. Tačiau šios priemonės skirtos šlapiai kelio dangai ir negilioms vandens sankaupoms – jos nereiškia, kad galima saugiai važiuoti per stipriai užtvindytą ruožą.
Vairuotojai taip pat neturėtų aklai sekti priekyje važiuojančios transporto priemonės. Aukštesnis visureigis ar sunkvežimis gali įveikti vietą, kurioje žemesnio automobilio variklis, elektros sistemos ar salonas būtų užlieti.
Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.