Lietuvoje vis dar per vėlai diagnozuojamas plaučių vėžys nepalieka beveik jokių šansų išgyventi, tačiau medikai ir politikai siūlo naują gelbėjimosi ratą. Pastebima, kad ši klastinga liga kartais aptinkama tik atsitiktinai, atliekant kitus kompiuterinės tomografijos tyrimus. Tai aiškiai rodo, kad trūksta ankstyvos ir tikslingos ligos patikros programų.
Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė pabrėžia, jog šiuo metu nėra patvirtintų ir finansuojamų programų, kurios leistų ankstyvoje stadijoje aptikti plaučių vėžį. Nors medikai palaiko plaučių vėžio atrankos programos idėją, jie pripažįsta, kad reikia ieškoti naujų būdų, kaip lietuvius aktyviau įtraukti į ligų prevencijos programas, mat jau esamomis pasinaudoja tik apie pusė potencialių dalyvių.
Nebylus žudikas: kodėl ankstyva diagnostika yra gyvybiškai svarbi?
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas profesorius Edvardas Danila akcentuoja, kad plaučių vėžio gydymo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo jo aptikimo laiko. „Jeigu mes plaučių vėžį aptinkame gana anksti, tikimybė, kad toks žmogus gyvens 10 metų, yra apie 30 proc. Kai liga nustatoma jau ketvirtos stadijos, nėra beveik jokių šansų, kad žmogus išgyvens 10 metų sirgdamas plaučių vėžiu“, – sako E. Danila.
Užsienio šalių patirtis rodo, kad kviečiant pasitikrinti tik ilgą laiką rūkančius ir vyresnius gyventojus, didelė dalis susirgimų lieka nenustatyta. Profesorius E. Danila atkreipia dėmesį, kad plaučių vėžiu vis dažniau suserga ir aktyviai nerūkantys žmonės, todėl būtinas platesnis požiūris į patikrą.
Revoliucinis metodas: mažų dozių kompiuterinė tomografija
Profesorius E. Danila siūlo, kad plaučių vėžio atrankai būtų naudojama mažų dozių kompiuterinė tomografija (KT). Šis metodas būtų naudingas ne tik plaučių vėžiui nustatyti, bet ir kitų rimtų ligų savalaikei diagnostikai. „Taip aptinkama ir lėtinė plaučių obstrukcija, kuri yra trečia dažniausia mirties priežastis pasaulyje, bet ir nemažai širdies ligų.
Vienu šūviu galima diagnozuoti maždaug dešimt gretutinių ligų, o pritaikomas vos vienas metodas“, – pasiūlymo praktiškumą pabrėžė medikas.
Gydytojas akcentavo, kad vienodos nemokamos patikros sąlygos turėtų būti sudaromos tiek rūkantiems, tiek šio žalingo įpročio neturintiems žmonėms. „Jeigu kas 2–3 metus būtų šitaip tiriami žmonės, tikrai būtų aptinkama daug plaučių vėžio ir kitų ligų atvejų, išgelbėtų gyvybių ir ilgainiui sutaupytų pinigų“, – paaiškino E. Danila.
Programos įgyvendinimo iššūkiai ir perspektyvos
Naujosios pacientų atrankos programos viziją pristatęs E. Danila teigė, kad idėją pirmiausia galima įgyvendinti 3 medicinos centruose. Kiekvienam jų reikėtų įsigyti po naują kompiuterinės tomografijos aparatą, kurio kaina siekia apie 1 mln. eurų, tad bendra investicija į įrangą sudarytų 3 mln. eurų. Kiekvieną aparatą dar turėtų aptarnauti du radiologai ir du radiotechnologai, iš viso – 12 papildomų etatų.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė pabrėžė, kad plaučių vėžio diagnostikos lauke pokyčiai Lietuvai yra verkiant reikalingi. Pasak jos, šiuo metu 90 proc. visų ligos atvejų nustatoma vėlyvose, t. y. 3 arba 4 stadijose.
POLA atstovė pastebėjo, kad investicijos į patikrą galėtų atsipirkti. „Nereikia manyti, kad sunkių pacientų gydymas nekainuoja. Išleidžiami dideli pinigai, tačiau jie panaudojami neefektyviai. Džiaugiamės, kad yra atsiradusios inovatyvios terapijos, vaistai, kurie prailgina šitų pacientų gyvenimą, bet tai yra kritinė liga, o mirtingumo ir diagnostikos statistika prasta“, – Seimo komiteto posėdyje pažymėjo N. Čiakienė.
Kaip paskatinti žmones pasitikrinti?
Šiuo metu Lietuvoje veikia 4 onkologinių ligų patikros programos (dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio), tačiau Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojas klinikai Saulius Cicėnas pastebi, kad ir jomis pasinaudoja tik apie pusė gyventojų.
S. Cicėnas svarstė, kad vėžio patikra galėtų būti geriau integruota į profilaktinius sveikatos tikrinimus, kurie yra privalomi profesinei veiklai. „Galbūt tai yra kelias. Žmogus nori dirbti – privalo atlikti sveikatos patikrinimą, į kurį įeina ir rentgenogramos. Ten jau galima pastebėti ankstyvas ligos stadijas ir nukreipti ligonį tinkama linkme“, – sakė S. Cicėnas.
Parlamentaras Antanas Matulas kalbėjo apie sveikatos draudimo mechanizmo pakeitimus, kurie motyvuotų žmones labiau rūpintis savimi. „Turime įtikinti žmones, kad prevencinėse programose būtina dalyvauti ir pasitikrinti sveikatą. Priešingu atveju turėtų atsirasti kažkokia priemoka, galbūt padidėti sveikatos draudimo įmoka. Valstybė sudaro galimybę nemokamai pasitikrinti keliose prevencinėse programose, taip galima išvengti mirčių ir didžiulių išlaidų, bet žmogus kažkodėl užsispyrusiai to nenori daryti“, – apibendrino A. Matulas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.