Šeimos planavimas – tai atsakingas žingsnis, reikalaujantis abiejų partnerių pasiruošimo. Vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė pabrėžia, kad optimaliam pasiruošimui derėtų skirti apie pusę metų. Per šį laikotarpį svarbu ne tik pasirūpinti fizine, bet ir psichologine sveikata, o taip pat įsitikinti, kad organizmas gauna visas būtinas maistines medžiagas.
Kada ir pas ką kreiptis?
„Jeigu pora apsisprendė, kad nori susilaukti vaikų, abu partneriai pasiruošimui turėtų skirti apie 6 mėnesius. Per tą laiką moteris turėtų apsilankyti pas ginekologą, kuris įvertintų sveikatos būklę, paskirtų reikiamus tyrimus, o vėliau įvertintų jų rezultatus ir nustatytų, ar reikalingas gydymas“, – teigia specialistė.
Vyrui rekomenduojama apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris paskirs bendruosius tyrimus. Jeigu prireiktų papildomo ištyrimo, gydytojas gali nukreipti pas andrologą, kad būtų atliktas spermos tyrimas, padedantis įvertinti jos kokybę ir nustatyti galimus vaisingumo sutrikimus.
J. Aganauskaitė-Žukaitė taip pat pataria moterims prieš nėštumą aplankyti odontologą. Pirmiausia, nėštumo metu nerekomenduojama rauti dantų, atlikti implantavimų ar protezavimų. Antra, besivystantis vaisius pasisavina būtinus vitaminus iš motinos organizmo, o tai gali silpninti mamos dantis.
Sveika gyvensena – sėkmingam pastojimui
Nors tinkamiausiu moters amžiumi nėštumui laikomas 20–30 metų periodas, nes tuomet mažesnė apsigimimų rizika ir rečiau pasitaiko lėtinių ligų, vyresnio amžiaus moterys taip pat sėkmingai pastoja ir išnešioja kūdikį. Svarbiausia – žinoti, kaip stiprinti reprodukcinę sistemą ir bendrą sveikatą. „Rekomenduojama iki nėštumo bent 3 mėnesius gyventi sveikai, nevartoti alkoholio, nerūkyti, negerti vaistų ir sumažinti produktų, turinčių savo sudėtyje kofeino, vartojimą. Labai svarbu reguliuoti savo kūno svorį, nes per daug lieknoms moterims yra sunkiau pastoti dėl ovuliacijos sutrikimų, o per didelis kūno svoris gali lemti ne tik sunkesnį pastojimą, bet ir padidinti įvairių komplikacijų riziką“, – įspėja vaistininkė.
Didelę reikšmę turi ir psichologinis nusiteikimas.
Pozityvus mąstymas bei ramybė padeda poroms atsipalaiduoti ir atsikratyti nuolatinių minčių apie vaikelį. Stresas gali apsunkinti pastojimą, todėl rekomenduojama užsiimti mėgstama veikla, kuri padėtų sumažinti įtampą.
Reguliarus fizinis aktyvumas taip pat stiprina sveikatą ir reprodukciją. Moterims, kurios iki tol nesportavo intensyviai, nereikėtų persistengti pasiruošimo nėštumui metu, tačiau vyrams reguliari mankšta yra naudinga, nes gerina spermos kokybę.
Esminiai vitaminai ir mineralai: kam ir kodėl?
„Taip pat galima įsigyti preparatų, kurie padėtų planuojančioms nėštumą moterims sustiprinti sveikatą ir reprodukcinę sistemą. Be to, daugumą vitaminų reikėtų vartoti ir pastojus, nes jie padeda formuotis įsčiose augančio kūdikio kaulams, dantims ir organams. O ar šias medžiagas reikėtų pavartoti ir vyrams?“ – klausia J. Aganauskaitė-Žukaitė ir pristato svarbiausius:
- Folio rūgštis: Rekomenduojama vartoti bent 3 mėnesius iki nėštumo pradžios ir iki 12–13 savaitės. Paros dozė – ne mažiau 400 mcg. Mažina apsigimimų riziką, būtina DNR gamybai, smegenų funkcijai. Esant stokai, gali sutrikti ląstelių dauginimasis, sukelti nėštumo nutrūkimą ar per mažą kūdikio svorį. Tokiais atvejais, pasak vaistininkės, reikėtų vartoti vaistus (4-5 mg per parą).
- Geležis: Besilaukiančiai moteriai reikia dvigubai daugiau (iki 27 mg) – ji užtikrina vaisiaus aprūpinimą deguonimi.
- Vitaminas C: Apie 85 mg per parą. Padeda geriau įsisavinti geležį ir stiprina imunitetą.
- Kalcis: Apie 1000 mg per parą. Svarbus vaisiaus kaulų ir dantų formavimuisi.
- Vitaminas D: Suaugusiems 1000-2000 TV, besilaukiančioms ir maitinančioms – 1500-2000 TV. Padeda įsisavinti kalcį, gerina odos būklę, regėjimą. Vyrams naudingas didinant spermatozoidų judrumą.
- Cholinas: 550 mg per parą. Reikalingas gerai smegenų funkcijai užtikrinti jų formavimosi metu.
- Omega-3 riebalų rūgštys: Nėščiosioms ir žindyvėms 700 mg EPR ir DHR, vyrams – 1600 mg (sportuojantiems – bent 1830 mg). Svarbios smegenų, regėjimo ir neurologiniam vystymuisi, mažina priešlaikinio gimdymo tikimybę, gerina spermos kokybę.
- Cinkas: Apie 11 mg per parą. Svarbus DNR sintezei ir tinkamam vaisiaus augimui.
J. Aganauskaitė-Žukaitė priduria, kad daugelį šių vitaminų ir mineralų galima rasti specialiuose kompleksuose, skirtuose planuojančioms ar besilaukiančioms moterims. Nors dalį paros dozės galima gauti su maistu, likusią dalį užtikrinti dažnai prireikia maisto papildų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.