Šylant orams Lietuvoje sparčiai didėja gyvybei pavojingo erkinio encefalito grėsmė. Nors dauguma gyventojų žino apie šią ligą, daugelis vis dar atideda skiepijimą, tikėdamiesi, kad jiems pasiseks. Tačiau skaudžios asmeninės patirtys ir patogesnės vakcinacijos galimybės vaistinėse skatina vis daugiau lietuvių keisti požiūrį ir imtis aktyvių apsaugos priemonių.
Erkinio encefalito grėsmė ir nenoras skiepytis
„Žmonės apie erkinį encefalitą žino, bet dažnas galvoja, kad jam pasiseks, nenutiks taip, kad užkrėsta erkė įsisiurbs ir perduos ligą. Kiti žmonės gal tiesiog niekaip neprisiruošia, pritrūksta impulso“, – paklausta, kodėl nuo erkinio encefalito pasiskiepiję yra dar palyginti nedaug lietuvių, sakė LSMU Infekcinių ligų centro vadovė, profesorė Auksė Mickienė.
Didžiausias sergamumas erkių platinamomis ligomis stebimas vasarą ir rudenį, tačiau erkės suaktyvėja, kai vidutinė paros temperatūra pasiekia 5–7 laipsnius šilumos pagal Celsijų. Tokie orai Lietuvoje jau buvo fiksuoti šį kovą, pastebi vaistininkė Zita Janušauskienė. Jos teigimu, pastaraisiais mėnesiais padaugėjo ir pirmą kartą besiskiepijančiųjų nuo erkinio encefalito. Sausio–vasario mėnesiais vakcinos ateidavo gauti 3–4 kartus mažiau žmonių.
Asmeninės tragedijos skatina masinę vakcinaciją
Daugelį gyventojų, ypač vidutinio ir vyresnio amžiaus, prie skiepų kabinetų veda ne tik šylantis oras, bet ir artimųjų, pažįstamų patirtys su šia klastinga liga. Vaistininkė Zita Janušauskienė dalijasi istorijomis:
„Viena iš priežasčių – oras šyla, todėl gyventojai susirūpina savo saugumu, mat skiepas nuo erkinio encefalito yra kur kas geresnė apsauga nei repelentai. Kita – pasiskiepyti vaistinėje įrengtame vakcinavimo kabinete yra labai patogu. Dažnas užsuka eidamas pro šalį ir pamatęs skelbimą apie vakcinas. Be to, nereikia registruotis, kažkur toli vykti, stovėti eilėje. Skiepijasi asmenys nuo 18-kos iki 85-erių metų. Pavyzdžiui, šiandien skiepijau 83-ejų metų močiutę, kuriai tai buvo pirmoji vakcina nuo erkinio encefalito gyvenime.“
Anot vaistininkės, dažnai skiepytis paskatina liūdni ligos atvejai aplinkoje.
„Vakar skiepijau žmogų, kuris sakė, kad dėl erkinio encefalito numirė jo kaimynas. Šiandien moteris sakė, kad susirgo giminaitė – liga pažeidė jos nervų sistemą. Gyventojai iš kaimynų ir artimųjų sužino, kad erkinis encefalitas yra pavojinga liga.“
„Vienintelis dalykas, ko teiraujasi apie šias vakcinas – tai klausia apie šalutinius reiškinius, bet aš paaiškinu, kad vakcina yra naudojama jau daug metų, organizmas į ją reaguoja lengvai, gali tik šiek tiek paskaudėti dūrio vietoje.“, – nuramino Z. Janušauskienė.
Vaistininkė Ieva Sauserytė taip pat patvirtina išgirstanti skaudžių istorijų apie erkinio encefalito paliestus artimuosius. Klientai prasitaria, kad ligos eiga buvo sunki, simptomai nemalonūs, o liekamieji reiškiniai apsunkino gyvenimą, daliai netgi lėmė neįgalumą.
Statistika rodo, kad vyresniems nei 40 metų asmenims rizika susirgti yra didesnė. Daugelis šių pacientų mėgsta leisti laiką gamtoje ar gyvena netoli miškų, todėl nori apsisaugoti.
Nuo ligos neapsaugotų žmonių skaičius yra neraminantis. Antai, 2020 metais Lietuvoje erkiniu encefalitu susirgo 669 žmonės, o dėl augančio erkių aktyvumo užsikrėtimų šalyje kasmet fiksuojama vis daugiau.
Svarbiausi klausimai apie skiepijimą nuo erkinio encefalito
Žmonės, besidomintys skiepais nuo erkinio encefalito, dažnai turi daug klausimų. Vaistininkė Ieva Sauserytė atsako į dažniausius:
- Kada tinkamiausias metas skiepytis? „Nėra blogo meto skiepytis nuo šios ligos. Pasiskiepyti reikia tada, kai nusprendžiama, nepriklausomai nuo metų laiko, kadangi siekiant sukurti pilną imunitetą, reikalingos trys dozės ir maždaug po metų nuo pirmo skiepo mes galime tikėtis pilnos apsaugos. Puikus metas yra ir ankstyvas pavasaris, nes dar šiemet, po dviejų vakcinų, kurias skiria 1–3 mėnesiai, gali susidaryti bent dalinis imunitetas prieš ligą.“
- Kam skiepytis nepatariama? Jei žmogus turi tam tikrų lėtinių ligų, vartoja specifinius vaistus ar pasireiškia alergija, prieš skiepijantis patariama pasikonsultuoti su vaistininku ar šeimos gydytoju.
- Kiek vakcinų reikės ir kokie laiko tarpai tarp jų? Įprastinė skiepijimo schema: 1–3 mėnesių laikotarpiu suleidžiamos dvi dozės, o trečia – praėjus 5–12 mėnesių po antrosios injekcijos. Įgytas imunitetas išlieka 3–5 metus, tad praėjus šiam laikotarpiui reikalinga revakcinacija. Pagreitinta skiepijimo schema: antra dozė suleidžiama po dviejų savaičių nuo pirmosios, trečioji – po 5–12 mėnesių po antrosios dozės. Dėl jums tinkamos schemos vaistinėje pakonsultuos išplėstinės praktikos vaistininkas.
Skiepas netrukdo profesinei veiklai
Apie skiepą nuo erkinio encefalito svarstantys žmonės domisi ir tuo, ar vakcinacija nesutrikdys jų profesinės veiklos, pastebi vaistininkė Laura Mockutė. „Kadangi vakcina yra gerai toleruojama, pasiskiepijus galima grįžti į darbą bei įprastą gyvenimo ritmą“, – patikino vaistininkė.
Pastebima, kad daug gyventojų skiepijasi pirmą kartą, ir tai nebūtinai jauni žmonės. Dėl erkinio encefalito susirūpina ir tie, kurie ilgus dešimtmečius nesuko galvos dėl šios ligos. Paklausus, kodėl skiepijasi tik dabar, žmonės teigia, kad anksčiau nematė poreikio, tačiau dabar apsisprendė, nes artimoje aplinkoje atsiranda vis daugiau erkinio encefalito arba Laimo ligos atvejų.
Apsauga – visus metus
Skiepytis nuo erkinio encefalito galima visus metus. Norintiems pasiskiepyti pirmą kartą ir įgyti imunitetą reikės trijų vakcinos dozių, įskiepytų nustatyta tvarka. Vėliau derėtų nepamiršti imuniteto sustiprinti – priklausomai nuo amžiaus, pakartotinai įskiepijant vieną erkinio encefalito vakcinos dozę kas 3–5 metus. Erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei vienerių metų amžiaus vaikus ir suaugusiuosius.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.