Lietuvoje pastebimas reikšmingas narkotikų vartojimo augimas, rodo naujausi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) atlikto tyrimo rezultatai. Šis reiškinys kelia susirūpinimą tiek specialistams, tiek visuomenei, nes narkotikų vartojimo paplitimo rodikliai per pastaruosius metus išaugo beveik pusantro karto. Toks ženklus šuolis parodo, kad problema ne tik išlieka aktuali, bet ir intensyvėja.
Populiariausias narkotikas – kanapės, pradedama jas vartoti vis jaunesniame amžiuje
Tyrimas atskleidė, kad populiariausia psichoaktyvi medžiaga Lietuvoje yra kanapės. Vidutinis šio narkotiko vartojimo pradžios amžius siekia vos 19 metų, tačiau nerimą kelia faktas, kad jų vartojimą yra išbandę net labai jauni asmenys – jauniausias apklaustas kanapių vartotojas buvo vos 10 metų amžiaus. Tai rodo ne tik lengvą prieinamumą, bet ir menką prevencijos efektyvumą šioje amžiaus grupėje.
Apklausoje 14,1 proc. respondentų prisipažino bent kartą gyvenime vartoję narkotines ar psichotropines medžiagas, tai atitinka apie 394 tūkstančius Lietuvos gyventojų. Nors šie skaičiai didėja, Lietuva vis dar išlieka dvigubai žemiau Europos Sąjungos vidurkio, nustatant narkotikų vartojimo paplitimą. Visgi, augimo tendencijos verčia rimtai susimąstyti apie efektyvesnes priemones tiek prevencijoje, tiek pagalboje priklausomiems asmenims.
Alkoholio vartojimas ir toliau mažėja, tačiau vyrai ir toliau dažniau renkasi šį žalingą įprotį
Analizuojant kitus žalingus įpročius Lietuvoje, tyrimas parodė, kad alkoholio vartojimas šalyje mažėja. Net 1,8 proc. gyventojų šį gėrimą vartoja kasdien arba beveik kasdien, o 14,6 proc. – bent kartą per savaitę. Lyginant su 2016 metais, šie rodikliai yra ženkliai sumažėję, kuomet kasdienio vartojimo lygis buvo 2,3 proc., o bent kartą per savaitę – beveik 21 proc.
Tačiau verta paminėti, kad alkoholio vartojimo paplitimas skiriasi pagal lytį – vyrai šį įprotį turi gerokai dažniau. Daugiau nei trečdalis vyrų nurodė vartojantys alkoholį bent kartą per savaitę, kai moterų dalis siekia tik maždaug dešimtadalį. Ši statistika rodo, kad būtina toliau tęsti prevencines programas, orientuotas į vyrus ir stiprinti paramą siekiant sumažinti jų žalingą vartojimą.
Pasak NTAKD direktoriaus Renaldo Čiužo, nors ši tendencija yra teigiama, situacijos negalima vertinti kaip visiškai geros. Vis dar daug žmonių žalingai vartoja alkoholį, o socialiniai ir sveikatos padariniai išlieka aktualūs.
Rūkymas išlieka didelė problema, tačiau daugėja norinčių ir galinčių mesti šį įprotį
Tyrimas taip pat atskleidė, kad net ketvirtadalis šalies gyventojų vartoja tabako gaminius, o vidutiniškai per dieną rūkantysis surūko beveik 12 cigarečių. Elektroninių cigarečių bei kaitinamųjų tabako gaminių vartojimas taip pat pastebimai išplitęs – atitinkamai apie 23 ir 18 procentų gyventojų bent kartą yra juos išbandę.
Tačiau yra ir pozityvių žinių. Net 73 procentai rūkančiųjų yra bandę mesti šį žalingą įprotį, o daugiau nei trečdalis jiems tai ir pavyko padaryti. NTAKD direktorius pažymi, kad tokie rezultatai skatina tikėti, jog efektyvios priklausomybių gydymo ir paramos programos gali ženkliai prisidėti mažinant rūkymo paplitimą Lietuvoje.
Iššūkiai ir galimybės ateičiai
Nors Lietuvoje narkotikų vartojimo paplitimas vis dar yra mažesnis nei ES vidurkis, augantys skaičiai ragina nedelsti ir stiprinti prevenciją ypač jaunimo tarpe. Atsakinga visuomenės informacija, aktyvus švietimas šeimose ir mokyklose, bei prieinamų reabilitacijos paslaugų plėtra yra būtinos priemonės, siekiant užkirsti kelią žalingų įpročių plitimui.
Alkoholio vartojimo mažėjimo tendencijos ir pavyzdžiai, kaip žmonės sėkmingai meta rūkyti, rodo, kad kryptingos priemonės duoda rezultatų. Visgi, saugomos pastangos turi būti nuolatinės ir kompleksiškos.
2021 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais atliktas tyrimas apklausė 2 501 Lietuvos gyventoją nuo 15 iki 64 metų amžiaus. Jis atskleidžia ne tik aktualią situaciją, bet ir pabrėžia svarbias sritis, kuriose būtina veikti siekiant gerinti visuomenės sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.