Artėjant širdies sveikatos mėnesio pabaigai, gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė iš Alytaus ligoninės atkreipia dėmesį, jog tikras rūpinimasis savimi prasideda nuo nuolatinės širdies sveikatos priežiūros. Tai nėra tik tam tikra proga skirta veikla, bet kasdienės pastangos, kurias kiekvienas galime pradėti vykdyti jau šiandien. Jos teigimu, dėmesys širdies sveikatai ne tik padeda išvengti ligų, bet ir ilgina gyvenimo trukmę bei gerina jo kokybę.
Širdies ir kraujagyslių ligos – pagrindinė sveikatos problema Lietuvoje
Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena iš svarbiausių sveikatos problemų tiek Lietuvoje, tiek pasauliniu mastu. Remiantis Higienos instituto duomenimis, 2024 metais Lietuvoje nuo kraujotakos sistemos ligų mirė apie 19 tūkstančių žmonių iš 37 tūkstančių visų mirčių. Eurostato statistika rodo, kad Lietuva yra viena iš Europos Sąjungos šalių, kuriose širdies ligų sukeltas mirtingumas yra itin aukštas. Tai atspindi ir Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys, pagal kuriuos kasmet nuo šių ligų pasaulyje miršta beveik 18 milijonų žmonių, sudarančių apie trečdalį visų mirčių. Dažniausiai širdies ir kraujagyslių ligos pasireiškia miokardo infarktu ir insultu.
Kardiologė pabrėžia, kad šios ligos nėra tik vyresnio amžiaus žmonių problema, o aktuali visuomenės sveikatos tema, reikalaujanti dėmesio ir prevencijos visose amžiaus grupėse.
Gyvenimo būdas – pagrindinė širdies ligų prevencija
Alytaus ligoninės kardiologė išskiria gyvenimo būdą kaip esminį veiksnį, lemiantį širdies ligų išsivystymą arba prevenciją. Dažniausiai širdies ligos atsiranda dėl modifikuojamų rizikos veiksnių: padidėjusio kraujospūdžio, dislipidemijos (cholesterolio sutrikimų), rūkymo, antsvorio, fizinio neveiklumo, cukrinio diabeto, miego trūkumo, lėtinio streso bei nesubalansuotos mitybos. Net nedideli kasdieniai įpročiai, tokie kaip reguliari fizinė veikla ar sveikesni maisto pasirinkimai, gali reikšmingai sumažinti riziką ir pagerinti kraujospūdžio, cholesterolio, gliukozės kiekio kraujyje rodiklius, taip pat mažinti lėtinius uždegimus organizme.
Be farmakologinio gydymo, gyvenimo būdo pokyčiai yra sveikos širdies pagrindas. Kardiologė pataria bent 30–45 minutes kasdien skirti judėjimui, pirmenybę teikti daržovėms, vaisiams ir viso grūdo produktams, rinktis nerafinuotus ir nesočiuosius riebalus, vengti perdirbto maisto ir perteklinio cukraus, mesti rūkyti, užtikrinti kokybišką 7–8 valandų miegą ir išmokti valdyti stresą.
Streso malšinimui padeda pasivaikščiojimai gryname ore, kvėpavimo pratimai, psichoterapija ar bendruomeniniai susitikimai. Reguliarus kraujospūdžio, cholesterolio ir gliukozės kiekio stebėjimas, taip pat kūno svorio ir liemens apimties kontrolė yra būtini veiksmai, leidžiantys anksti atpažinti rizikos veiksnius ir užkirsti kelią komplikacijoms.
Prevencija ir ankstyva diagnostika – geriausia apsauga nuo komplikacijų
Dažnai širdies ligos vystosi nepastebimai, ilgą laiką nesukeldamos jokių simptomų. Pavyzdžiui, arterinė hipertenzija gali išsivystyti be jokio diskomforto, tačiau ilgainiui ji pažeidžia inkstus, kraujagysles, širdies raumenį ir keičia jo struktūrą. Padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis taip pat dažnai nesukelia simptomų, kol neįvyksta infarktas ar insultas. Todėl reguliari profilaktinė sveikatos kontrolė yra gyvybiškai svarbi. Lietuvoje įgyvendinama prevencinė programa, skirta 40–60 metų asmenims, leidžia sistemingai įvertinti rizikos veiksnius bei nukreipti reikiamiems tyrimams.
Kardiologė pabrėžia, kad net vienas profilaktinis apsilankymas ir keli paprasti tyrimai gali išgelbėti gyvybę ir ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę.
Politabletės – patogus būdas kontroliuoti pagrindinius rizikos veiksnius
J. Jurgaitytė atkreipia dėmesį į politablečių privalumus. Tai fiksuotų dozių vaistai, derinantys kraujospūdį mažinančius preparatus ir cholesterolį mažinančius statinus. Šis gydymo būdas supaprastina vaistų vartojimą, mažina tabletės skaičių ir gerina paciento žalingų įpročių laikymąsi.
Tokiu būdu galima efektyviau kontroliuoti arterinį kraujospūdį ir lipidų kiekį kraujyje, kuriuos dažnai sunku sureguliuoti tradiciniu gydymu, tuo pačiu sumažinant aterosklerozės ir rimtų organų pažeidimų riziką. Neretai pacientai, pamatę gerą savijautą, nutraukia vaistų vartojimą, tačiau kardiologė įspėja, kad vaistų vartojimas yra ilgalaikės prevencijos dalis, ne tik trumpalaikė priemonė gerai savijautai palaikyti.
Emocinė sveikata ir tikroji meilė sau
Kardiologė pabrėžia, kad vis dažniau įrodymai atskleidžia sąsajas tarp emocinės sveikatos ir širdies ligų rizikos. Lėtinis stresas, nerimas, depresija, socialinė izoliacija bei vienišumas didina infarkto ir insulto tikimybę bei blogina gydymo efektus.
„Meilė sau – tai ne tik žodžiai, bet kasdienė savęs priežiūra, ribų nustatymas, kokybiškas poilsis, miegas bei pagalbos pripažinimas, kai jos reikia. Turime nebijoti kreiptis pagalbos, kai prireikia, nes ignoruojant sunkumus tik bloginame savo sveikatą“, – aiškina J. Jurgaitytė.
Emocinė būklė veikia širdį tiesiogiai per hormoninius pakitimus, kraujospūdį, uždegiminius procesus, o netiesiogiai – per miego kokybę, kūno masę ir bendrą savijautą. Todėl svarbu savo kasdienybėje rasti laiko atsipalaidavimui ir savęs puoselėjimui. Tokios pastangos ne tik pagerina gyvenimo kokybę, bet ir yra tikroji meilė sau, kurią kiekvienas galime dovanoti savo širdžiai kiekvieną dieną.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.