Kelionėje iš žiemos į pavasarį mūsų organizmai dažnai išgyvena daugybę fiziologinių iššūkių. Šis metų laiko sandūris atneša ne tik gamtos atgimimą, bet ir naujų sveikatos iššūkių, kuriuos jaučia daugelis. Šeimos gydytoja Kristina Lebedevaite iš Kauno klinikos „Antalgija“ dalijasi savo įžvalgomis apie dažniausiai pasitaikančius pavasarinius negalavimus ir atkreipia dėmesį, kodėl svarbu savo sveikatą patikėti specialistams, o ne pasikliauti madomis ar saviveikla.
Kas lemia pavasarinį nuovargį ir energijos stoką?
Daugelis žmonių pastebi, kad po žiemos jaučia nuolatinį nuovargį, energijos stygių ir dažnai prastą nuotaiką. Šeimos gydytoja atkreipia dėmesį, jog tokie simptomai nėra vien tik psichologinis faktorius – jie dažnai susiję su metų laiko kaita, aplinkos veiksniais ir organizmo prisitaikymo procesais. Žiemos metu organizmas pripratęs prie mažesnio fizinio aktyvumo, trumpesnių dienų ir kaloringesnės mitybos, todėl pavasarį atsigaunanti gamta „įtakoja“ ir žmogaus savijautą.
Lėtėjęs metabolizmas, sumažėjęs judrumas ir dažnesnės infekcinės ligos, ypač per šaltąjį sezoną, gali nusilpninti imunitetą bei lemti bendrą organizmo išsekimą. Be to, žiemos metu mažiau praleidžiame laiko gryname ore, todėl gali trūkti svarbių vitaminų, pavyzdžiui, vitamino D, kuris kaip žinoma, turi didelę reikšmę bendrai savijautai. Gydytoja pabrėžia, kad nors imuniteto silpnumas nėra tiesiogiai priklausomas nuo sezono, primityvus organizmo pasirengimas pavasario iššūkiams tikrai egzistuoja.
Gydytojo vaidmuo sveikatos priežiūroje
Vienas svarbiausių Kristinos Lebedevaitės patarimų – nereikėtų ignoruoti net ir menkų, tačiau nuolatinių negalavimų. „Kartais pacientai ateina su paprastais simptomais, pavyzdžiui, energijos trūkumu ar mieguistumu, tačiau tai gali būti rimtos ligos pradžios požymiai“, – pabrėžia gydytoja. Ji ragina visada konsultuotis su šeimos gydytoju prieš pradedant vartoti bet kokius maisto papildus ar bandant savarankiškai gydytis.
Verta paminėti, kad sveikatos priežiūra yra kompleksinis procesas. Vien tik vaistų vartojimas negali garantuoti visapusiško gydymo efekto. Priešingai – svarbu atsakingai įvertinti gyvenimo būdą, mitybą ir fizinį aktyvumą. Kiekvienas žmogus individualus, todėl gydytojas atsižvelgia į visus šiuos aspektus, padeda parinkti tinkamus tyrimus bei padeda susidaryti realistišką planą, kaip žingsnis po žingsnio siekti geresnės sveikatos.
Vitaminai ir maisto papildai: kada ir kaip juos vartoti?
Šiuo metu ypač populiarūs įvairūs vitaminų papildai, ypač vitaminas D, kurio stoką galima tiksliai nustatyti atlikus kraujo tyrimą. Tačiau Kristina Lebedevaite įspėja, kad nevartotume papildų „pagal madą“ be gydytojo rekomendacijos. Pavyzdžiui, B grupės vitaminai yra tirpūs vandenyje, tad jie paprastai neišsilaiko organizme ilgai, tačiau vartojant dideles dozes galima susidurti su alerginėmis reakcijomis ar kitomis sveikatos problemomis.
Gydytoja atkreipia dėmesį ir į tai, jog nepaisant sveikintinos iniciatyvos ištirti savo organizmo būklę, papildų vartojimas be aiškios diagnozės gali būti žalingas. Taip pat pravartu žinoti, kad ne visi maisto papildai yra vienodos kokybės, todėl visuomet rekomenduojama derinti papildų vartojimą su specialistu.
Mažo hemoglobino ir geležies stoka – dažnas energijos stokos šaltinis
Labai dažna energijos neturėjimo priežastis – mažas hemoglobino kiekis, dar vadinamas mažakraujyste. Anksčiau medicinoje būdavo atliekamas tik bendras kraujo tyrimas, ne visada padedantis tiksliai nustatyti geležies trūkumą. Dabar šeimos gydytojai gali paskirti svarbų tyrimą – feritino kiekio nustatymą, kuris parodo organizmo geležies atsargas.
Gežies trūkumas gali atsirasti dėl kelių priežasčių: nepakankamos mitybos, kraujavimo, uždegiminių žarnyno ligų, nėštumo, o moterims – gausios menstruacijos. Gydytoja atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų veiksnį – Helicobacter pylori bakteriją, kuri dažnai sutrikdo geležies pasisavinimą ir gali būti priežastis rimtoms skrandžio ligoms, netgi didinanti skrandžio vėžio riziką.
Todėl labai svarbu laiku kreiptis į gydytoją, atlikti reikalingus tyrimus ir nustatyti tikslią diagnozę, o ne savarankiškai gydytis ar vartoti nesusijusius papildus.
Profilaktika ir laiku suteikta pagalba
Kristina Lebedevaite pabrėžia, kad labai svarbu laiku kreiptis į šeimos gydytoją, ypač jei jaučiami nuolatiniai simptomai, nes dažnai pacientai ateina jau susirgę, o tuomet gydymas tampa sudėtingesnis. Profilaktinės sveikatos patikros tampa vis populiaresnės, tačiau gydytoja ragina žmones nepraleisti galimybės pasikonsultuoti, nes tik rūpinimasis savo sveikata iš anksto leidžia išvengti sudėtingų ligų.
Apibendrinant, sveikatos priežiūroje negalima vadovautis laikinomis madomis ar nepatikrintomis rekomendacijomis internete. Medikų patarimai, individualus požiūris ir atsakingas rūpinimasis savo organizmu yra geriausias kelias į sveiką ir pilnavertį gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.