Rūkymas – viena iš pagrindinių plaučių vėžio priežasčių, todėl sveikatos specialistai nuolat ragina neignoruoti šio žalingo įpročio pasekmių. Nacionalinio vėžio instituto gydytojas krūtinės chirurgas Sigitas Zaremba atkreipia dėmesį į itin pavojingą rūkymo poveikį, kuris lemia ne tik kvėpavimo takų susirgimus, bet ir didžiulį onkologinių ligų – ypač plaučių vėžio – skaičių. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1600 naujų plaučių vėžio atvejų, o Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys liudija, jog ši liga yra pirmaujanti tarp vėžinių susirgimų ir su jais susijusių mirčių visame pasaulyje.
Tabako žala žmogaus organizmui
Rūkymas iššaukia sudėtingą biologinį poveikį žmogaus organizmui. Gydytojas Zaremba pabrėžia, kad rūkant į organizmą patenka kancerogeninės medžiagos – dervos ir kitos nuodingos jungtys, aukštas tabako dūmų koncentracijas, kurios tiesiogiai pažeidžia gleivines, plaučius, bronchus bei kitus kvėpavimo takų audinius. Šios žalos mastas priklauso nuo surūkytų cigarečių kiekio bei rūkymo trukmės – kuo ilgiau ir daugiau žmogus rūko, tuo didesnė rizika išsivystyti plaučių vėžiui ar kitoms sunkiai gydomoms onkologinėms ligoms. Be to, rūkantiems žmonėms dažniau diagnozuojamas ne tik plaučių, bet ir lūpų, burnos, gerklų bei virškinimo trakto vėžys.
Plaučių vėžys – sunki liga su aukšta mirtingumo rizika
Plaučių vėžys pasižymi dideliu mirtingumu ir dažnai diagnozuojamas tik pažangioje stadijoje, kai liga jau sukėlė aiškius simptomus: nuolatinį kosulį, dusulį, kraujo iškosėjimą, skausmus krūtinės srityje. Tai apsunkina efektyvų gydymą ir ženkliai blogina prognozę. Pasauliniai tyrimai rodo, kad sergant ketvirtos stadijos plaučių vėžiu penkerių metų išgyvenamumas siekia vos apie 10 proc., todėl ankstyva diagnostika ir reguliarus sveikatos patikrinimas yra gyvybiškai svarbūs.
Ankstyvose stadijose plaučių vėžys dažnai gali būti sėkmingai gydomas chirurgiškai, leidžiant pasiekti ilgalaikę remisiją ir ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę.
Rizikos veiksniai – ne tik rūkymas
Gydytojas taip pat pabrėžia, kad rizikos susirgti plaučių vėžiu turi ne tik aktyvūs rūkaliai, bet ir pasyvūs. Asmenys, kurie nuolat būna tabako dūmų poveikyje, dažnai kvėpuoja pramoniniais ar suvirinimo dūmais – tokie veiksniai taip pat didina vėžio riziką kone taip pat kaip ir pats rūkymas. Aplinka, kurioje vyrauja kenksmingos cheminės medžiagos, pavyzdžiui, asbesto dulkių įkvėpimas, taip pat prisideda prie kvėpavimo takų audinių žalojimo ir vėžio atsiradimo. Be to, lėtinės plaučių ligos, netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas ir piktnaudžiavimas alkoholiu – visi šie veiksniai gali lemti didesnę riziką susirgti plaučių vėžiu.
Rūkymo priklausomybė ir kova su ja
Rūkymas yra viena greičiausiai išsivystančių priklausomybių, nes nikotinas beveik akimirksniu patenka į kraują ir stimuliuoja nervų sistemą, sukeldamas malonius, tačiau trumpalaikius pojūčius. Šie pojūčiai skatina tęsti rūkymą ir stiprina priklausomybę. Statistikos duomenys rodo, kad tik 5–10 proc. rūkalių sėkmingai meta šį žalingą įprotį, todėl gydytojas pabrėžia, kad itin svarbi yra tiek asmeninė motyvacija, tiek tinkama terapija. Nikotino pakaitinė terapija – naudojant kramtomąsias gumą ar pleistrus – gali padėti sumažinti potraukį ir palengvinti atsisakymą rūkyti, tačiau ji veiksminga tik tada, kai žmogus yra ryžtingai nusiteikęs mesti rūkyti.
Tabako alternatyvų mitai ir realybė
Klaidinga manyti, kad alternatyvios rūkymo formos, tokios kaip elektroninės cigaretės, kaitinamasis tabakas ar kaljanas, yra mažiau pavojingos nei tradicinės cigaretės. Gydytojas Zaremba atkreipia dėmesį, kad šių produktų poveikis dar nėra išsamiai ištirtas, tačiau jau dabar žinoma, kad jie taip pat turi kenksmingų medžiagų, kurios gali lemti vėžio išsivystymą. Be to, filtrai ar mažesnis nikotino kiekis cigaretėse nesumažina rizikos, nes rūkantys dažnai giliau traukia dūmus arba rūko dažniau dėl norimo poveikio pasiekimo.
Prevencija ir rekomendacijos
Gydytojas ragina ypač vyresnio amžiaus, daugiau nei 50 metų rūkančius asmenis reguliariai tikrinti plaučius, bent kartą per metus atliekant kraujo tyrimus, krūtinės ląstos rentgeno nuotraukas, bronchoskopiją ir kitus reikalingus tyrimus. Ankstyva ir tikslinė diagnostika leidžia nustatyti ligą bei jos paraštes ir paskirti tinkamą gydymą. Be to, norint išvengti plaučių vėžio, svarbu atsisakyti rūkymo, vengti pasyvaus rūkymo ir prastos aplinkos, laikytis sveikos gyvensenos principų – tinkamai maitintis, reguliariai užsiimti fizine veikla ir mažinti žalingų įpročių įtaką organizmui.
Apibendrinant, plaučių vėžys – sudėtinga ir grėsminga liga, kurios išvengti galima daugiausia atsisakius rūkymo ir aktyviai rūpinantis savo sveikata. Gydytojo S. Zarembos įspėjimas yra aiškus: nenumoti ranka į šį žalingą įprotį, nes tai gali kainuoti gyvybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.