Šiuolaikinio vaikų laisvalaikio dalis dažnai susijusi su planšetinių kompiuterių, mobiliųjų telefonų ir televizorių naudojimu. Vis dėlto daugelis tėvų nerimauja, kokiu amžiumi galima vaikui pradėti leisti vartoti šias technologijas, kad būtų kuo mažesnė žala jų regėjimui. Regos sutrikimai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tačiau pernelyg ilgas laikas prie ekranų yra viena reikšmingiausių priežasčių, keliančių susirūpinimą.
„Regos sutrikimams įtakos turi daug faktorių: paveldimumas, persirgtos infekcinės ligos, netaisyklinga mityba, vitaminų stoka, netaisyklinga sėdėsena, netinkamas apšvietimas, sveikos gyvensenos įpročių nesilaikymas. Tarp jų ir besaikis ekranų vartojimas“, – sako „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Dovilė Gabrytė.
Dažniausi regos sutrikimai vaikams ir jų požymiai
Vienas dažniausių regos sutrikimų vaikams yra trumparegystė (miopija). Ši liga pasireiškia tuo, kad vaikas gerai mato iš arti, tačiau paveiktas regėjimas į tolį. Kadangi vaikai kartais patys negali tiksliai apibūdinti savo regėjimo sutrikimų, tėvams svarbu pastebėti tam tikrus požymius. Pavyzdžiui, jei vaikas vis dažniau linksta arčiau televizoriaus, žiūri į ekraną pakreipęs galvą, prisitraukia knygas labai arti, seka tekstą pirštu, greitai pameta skaitymo vietą, užsidengia vieną akį, skundžiasi akių nuovargiu ar galvos skausmu, tai gali būti rimtas signalas kreiptis į gydytoją.
Kaip ir kada riboti ekranų laiką vaikams?
Šeimos gydytoja Dovilė Gabrytė pabrėžia, kad labiausiai vaikų akis vargina ne televizorius, o planšetės ir kitos išmaniosios priemonės, kuriose vaizdas yra smulkesnis, greičiau juda ir dažnai keičiasi. Todėl tėvai turėtų itin riboti savo vaikų laiką prie tokių įrenginių.
Rekomenduojama ekrano laiką vartoti nuo 3 metų amžiaus, o peržiūros metu dažnai daryti pertraukėles. Vyresniems vaikams televizorių žiūrėti be pertraukos leidžiama ne ilgiau kaip 1–1,5 valandos, sėdint bent 2,5 metro atstumu nuo ekrano.
Jei vaikui teko ilgai naudotis kompiuteriu, televizorių žiūrėti rekomenduojama tik po 1–2 valandų pertraukos.
Kompiuteriniai žaidimai, planšetės ar telefonas akims yra itin varginantys, todėl labai svarbu kas pusvalandį daryti 10–15 minučių pertrauką, mirksėti, kad akys natūraliai drėktųsi, ir, pajutus nuovargį, daryti 1–2 minučių poilsio pertraukėles, nukreipiant žvilgsnį į tolį, taip padedant atsipalaiduoti akių raumenims. Reguliarios profilaktinės apžiūros pas oftalmologą bei sveika gyvensena yra geriausias būdas išvengti regos blogėjimo ateityje.
Mityba ir papildai geresnei regai
Įprasta manyti, kad morkos ir mėlynės padeda palaikyti gerą regėjimą. Tačiau realybė tokia, kad tam, kad gautume pakankamai vertingų medžiagų iš šių produktų, reikėtų vartoti labai didelius kiekius. Pavyzdžiui, reikėtų suvalgyti „kibirą“ mėlynių ir apie 5 kilogramus morkų, kad pasiektume norimą poveikį.
Vaistininkė Ieva Sauserytė rekomenduoja vaikams vartoti specialius maisto papildus, kuriuose yra mėlynių ekstrakto, taip pat vitaminų A, E, D, seleno, cinko, liuteino ir žuvies taukų. Šie komponentai yra svarbūs norint išlaikyti gerą regėjimą, ypač mokyklinio amžiaus vaikams, kurie dažnai skundžiasi akių nuovargiu. Jaunesniems vaikams svarbu vartoti žuvies taukus ir vitaminą D, kad išsaugotume akių sveikatą bei stiprintume imuninę sistemą.
Taigi, norint tinkamai pasirūpinti vaikų rega, svarbu stebėti pirmuosius požymius, riboti ekrano laiką pagal amžių, užtikrinti tinkamą poilsį akims ir papildyti mitybą specialiais preparatais. Tokiu būdu galima ženkliai sumažinti regos sutrikimų riziką ir išlaikyti vaikų akis sveikas ilgą laiką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.