Visame pasaulyje milijonai žmonių renkasi lieknėjimui skirtus vaistus, tokius kaip „Ozempic“ ir „Mounjaro“. Šie preparatai, nors ir sulaukia daug dėmesio dėl efektyvumo, kelia nemažai abejonių tarp medicinos specialistų ir sveikatos ekspertų dėl jų galimų šalutinių poveikių bei saugumo. Nors iš pradžių vaistai kaip „Ozempic“ buvo skirti 2 tipo diabetui gydyti, pastaruoju metu jų populiarumas pastebimai išaugo dėl poveikio kūno masei mažinti. Tačiau ar tokie vaistai yra saugūs kiekvienam? Ir kas iš tiesų slypi už lieknėjimo rezultatų?
Kas yra „Ozempic“ ir „Mounjaro“?
Šie vaistai priklauso injekcinių medikamentų grupei, kuri imituoja natūralų organizme gaminamą hormoną GLP-1, kuris smegenims siunčia signalus apie sotumo jausmą. Tai leidžia sumažinti apetitą ir tokiu būdu padeda sumažinti suvartojamų kalorijų kiekį. Pagrindinė veiklioji medžiaga dažniausiai yra semagliutidas, „Mounjaro“ atveju – tirzepatidas. Jie veikia ne tik skrandyje ar žarnyne, bet ir centrinėje nervų sistemoje, keičiant smegenų ląstelių aktyvumą, atsakingą už malonumo jausmą valgant.
Privalumai ir kritika
Šių vaistų pagalba žmonės su nutukimu gali reikšmingai sumažinti savo svorį, o tai mažina riziką susirgti tokiomis lėtinėmis ligomis kaip diabetas, širdies ligos ar kai kurios vėžio formos. Klinikiniai tyrimai rodo, kad vidutinis vartotojas per beveik metus netenka apie 18 kilogramų. Tačiau daugeliui pasiekti normalaus kūno masės indekso nepavyksta, o svorio kritimas dažnai sustoja maždaug po 65 savaičių.
Vis dėlto sveikatos specialistai įspėja, jog šių medikamentų nereikėtų laikyti stebuklinga priemone. Pasak ekspertų, tiek emocinio valgymo priežastys, tiek netinkami mitybos įpročiai lieka neišspręsti, tad vaistai sprendžia tik pasekmes, ne pagrindines problemas.
Šalutiniai poveikiai ir pavojai
Vartojant „Ozempic“ ir „Mounjaro“ gali atsirasti nepatogūs virškinimo sutrikimai: pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas, skrandžio pūtimas.
Šis poveikis kyla dėl ilgo maisto išlikimo skrandyje, kuris sukelia diskomfortą, lyg maistas „stovėtų“ skrandyje. Be to, pastebimi ir sudėtingesni psichikos sveikatos pokyčiai, tokie kaip nerimas, depresija, o kai kuriais atvejais – net mintys apie savižudybę. Tai gali būti susiję su dopamino ir serotonino gamybos smegenyse pokyčiais, kurie lemia tiek apetitą, tiek emocinę savijautą.
Be jų, reikšmingas nerimas susijęs ir su galimais regėjimo sutrikimais. Tyrimai atskleidė ryšį tarp šių vaistų vartojimo ir neartritinės priekinės išeminės regos nervo neuropatijos – sunkios ligos, kuri gali sukelti staigų vienos akies regos praradimą. Ši diagnozė yra ypač pavojinga sergantiems diabetu ar turintiems regėjimo problemų.
Ilgalaikės pasekmės ir atsargumo principas
Daugiausia nerimo kelia tai, kad šių vaistų vartojimas dažnai nesusijęs su gyvenimo būdo pokyčiais. Nutraukus vaistų vartojimą, virš 65 procentų svorio priaugama atgal per vienerius metus. Be to, daug žmonių šių medikamentų ieško ir per nelegalias interneto svetaines, kur gali būti įsigyti padirbti ar pavojingi preparatai.
Medicinos specialistai pabrėžia, kad kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai, o vaistai turi būti skiriami tik tiems pacientams, kurių būklė ir sveikatos būklė to reikalauja, kartu užtikrinant nuolatinę gydytojų priežiūrą. Svarbiausia – nepasiduoti lieknėjimo mados srautams ir nepamiršti, kad sveikas gyvenimo būdas, subalansuota mityba bei fizinis aktyvumas – tai ilgalaikiai ir saugūs svorio kontrolės būdai.
Apibendrinant, liekninantys vaistai kaip „Ozempic“ ir „Mounjaro“ gali būti efektyvūs, tačiau būtina suprasti galimas rizikas ir šalutinius poveikius. Pasitarimas su gydytoju ir atsakingas požiūris į savo sveikatą yra būtini, kad svorio mažinimas būtų ir efektyvus, ir saugus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.