Ką iš tiesų reiškia gyventi pilnavertį ir džiaugsmingą gyvenimą? Ar tai gerai apmokamas darbas, naujas automobilis, ar šeima ir draugai? Dažnai, nepaisant turimų santykių ir materialinių vertybių, daugelis žmonių jaučiasi vieniši ir nepilnaverčiai. Nors medicinos srityje daug kalbama apie fizinę ir psichinę sveikatą bei socialinius ryšius, dvasinės sveikatos poveikis dažnai lieka užmirštas arba nuvertinamas. Vis dėlto, keturios gyvenimo dimensijos – fizinė, psichinė, socialinė ir dvasinė – yra būtinos, kad mūsų gyvenimas būtų kuo turiningesnis ir subalansuotas.
Tikėjimo ir dvasinės gerovės ryšys
Kokį poveikį religija ar dvasinė veikla daro žmogaus gerovei? Ar ryšys su aukštesne jėga teikia naudą ne vien dvasiniame, bet ir žemiškame, fiziniame lygmenyje? Daugelis tikinčiųjų teigia, kad jų tikėjimas yra esminė sveikatos ir gerovės dalis. Skeptikai pasišaipo, kad tai ne tikėjimas, o socialinis ryšys religinių bendruomenių viduje gerina psichinę sveikatą. Tačiau religinių bendruomenių nariai pripažįsta ir vertina socialinį bendravimą kaip svarbią savo tikėjimo dalį, nes būtent Dievas, jų manymu, sukūrė religiją ir bendruomenės susibūrimams skatinti.
Statistiniai duomenys rodo stiprų teigiamą ryšį tarp religingumo ir gerovės jausmo, nepriklausomai nuo bendruomenės dydžio. Pavyzdžiui, net mažumą sudarantys labai religingi žydai savo gerovės lygmeniu nesiskiria nuo didesnių bendruomenių, nors jų socialinis ratelis mažesnis.
Įtaka fizinei sveikatai ir ilgaamžiškumui
Religija ir tikėjimas daro žymų poveikį ne tik psichinei, bet ir fizinei žmogaus sveikatai. Mokslininkai teigia, kad „mėlynosios zonos“ – geografiniu atžvilgiu išskirtinės vietovės, kur žmonės gyvena labai ilgai – turi bendrą bruožą: pasitikėjimą dieviškąja jėga. Tyrimai rodo, kad net 98 % šių ilgai gyvenančių žmonių priklauso tikėjimo bendruomenei. Reguliari dalyvavimas pamaldose gali prailginti gyvenimo trukmę nuo 4 iki net 14 metų.
JAV gyventojai, kurie nevyksta į bažnyčią, turi 1,87 karto didesnę mirtingumo riziką nei tie, kurie lanko pamaldas bent kartą per savaitę. Tyrimai rodo, kad šis skirtumas gyvenimo trukmėje 20 metų amžiaus asmeniui gali siekti 7 metus, tačiau kyla klausimas, kiek šis efektas yra susijęs su gyvenimo būdu, o kiek – su tikėjimu.
Dvasinių įsitikinimų medicininis poveikis
Nepaisant gyvenimo būdo įtakos, tikėjimas daro ir tiesioginį medicininį poveikį. Sergant, ypač sunkiomis ligomis, žmonės dažnai stipriau kreipiasi į dieviškąją pagalbą ir paramą. Tyrimai parodė, kad 77 % pacientų nori, jog gydytojai atsižvelgtų į jų dvasinius poreikius, o net 48 % norėtų, kad gydytojai kartu su jais meldžiasi.
Dvasiniai įsitikinimai veikia ne tik psichologinį paciento būklę – jie tiesiogiai prisideda prie sveikimo spartumo ir kokybės. Tyrimai rodo, kad religingi žmonės po chirurginių operacijų gyja greičiau, yra mažiau linkę į nerimą ir depresiją, o taip pat jų kraujospūdis būna žemesnis. Be to, tikėjimas padeda geriau susidoroti su lėtinėmis ligomis: artritu, diabetu, širdies ligomis, vėžiu ir net nugaros smegenų traumomis.
Klinikiniai tyrimai apie tikėjimo gydomąjį poveikį
Viename tyrime, kuriame dalyvavo 232 širdies operuotieji, paaiškėjo, kad religingi pacientai buvo tris kartus mažiau linkę mirti per šešis mėnesius po operacijos nei nereligingi. Tiek pat svarbu, kad niekuris iš labai religingų pacientų šiame tyrime nemirė. Be to, tyrimai kardiologijos skyriuose rodo, kad užtarimo maldos sumažina komplikacijų ir mirčių skaičių.
Dar vienas įdomus faktas yra tai, kad depresijos gydymo metu pacientai, kurie gydomi religine terapija, greičiau pasveiksta nei tie, kuriems taikoma tradicinė kognityvinė-elgesio terapija. Po religinės terapijos depresijos lygis yra žymiai mažesnis. Taip pat žmonės, sergantys ŽIV/AIDS, kurie turi gilų tikėjimą, atjautą ir vidinį ramumą, turi didesnę tikimybę ilgam išgyventi.
Išvada: dvasingumas kaip pilnaverčio gyvenimo dalis
Aišku, kad tikėjimas daro gilią įtaką mūsų gyvenimui ir sveikatai, apimdamas ne tik dvasinę, bet ir fizinę, psichologinę bei socialinę gerovę. Dalyvavimas tikėjimo bendruomenėje yra svarbi ilgaamžiškumo dalis. Jei anksčiau nesate tai išbandę, verta apsvarstyti galimybę atverti savo gyvenimą Dievui. Tikėjimo praktika gali suteikti gyvenimui daugiau pilnatvės, pusiausvyros ir ramybės nei iki šiol.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.