Lietuvoje vėl kalbama apie spartesnį pensijų augimą
Lietuvos pensininkams pastaruoju metu skamba vis daugiau pozityvių žinių. Viešojoje erdvėje aktyviai aptariama, kad kitais metais pensijos gali didėti dar sparčiau nei iki šiol, o valdžios atstovai jau kalba apie planus užtikrinti oresnį gyvenimą vyresnio amžiaus žmonėms.
Didžiausio dėmesio sulaukė socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės pasisakymai apie pensijų didinimą bei „Sodros“ rezervo stiprinimą. Ministrė teigė, kad kitais metais pensijos ne tik bus indeksuojamos, bet gali būti didinamos papildomai.
Ši tema itin jautri didžiajai visuomenės daliai, nes pensijų dydis Lietuvoje jau daugelį metų išlieka viena dažniausiai aptariamų ekonominių ir socialinių problemų. Daugelis senjorų vis dar susiduria su finansiniais sunkumais, todėl bet kokios žinios apie išmokų augimą sulaukia didžiulio susidomėjimo.
Ministrė: pensijos didės ir toliau
Kalbėdama apie artimiausių metų planus, ministrė Jūratė Zailskienė pabrėžė, kad pensijų augimas nesustos. Pasak jos, šiemet pensijos jau buvo padidintos maždaug 12 procentų, tačiau kitais metais planuojama jas didinti dar kartą.
„Pagal indeksavimą ir dar šiek tiek papildomai“, – apie kitų metų planus kalbėjo ministrė.
Ji taip pat akcentavo, kad pensijų sistema turi išlikti stabili ir subalansuota, todėl pokyčiai vykdomi palaipsniui. Pasak ministrės, svarbu ne tik didinti išmokas dabar, bet ir užtikrinti, kad valstybė būtų pasirengusi galimoms ekonominėms krizėms ateityje.
Beveik 1,5 milijardo eurų grįžta į „Sodrą“
Didelį rezonansą sukėlė ir žinia, kad beveik 1,5 mlrd. eurų grįžta į „Sodros“ rezervą. Ministrė aiškino, kad šios lėšos padės stiprinti socialinio draudimo sistemą bei užtikrinti didesnį finansinį saugumą ateityje.
Pasak jos, rezervas būtinas tam, kad valstybė galėtų atlaikyti galimus ekonominius sukrėtimus, panašius į 2008 metų krizę, kai dėl sumažėjusių biudžeto pajamų teko mažinti pensijas.
Taip pat svarstoma, kad dalis rezervo lėšų ateityje galėtų būti investuojama, jog jos generuotų papildomą grąžą. Tokiu būdu valstybė tikisi sukaupti dar stipresnį finansinį pagrindą pensijų sistemai.
Kiek gali augti pensijos
Nors konkretūs skaičiai dar nėra galutinai patvirtinti, jau dabar pateikiamos preliminarios prognozės.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija anksčiau skelbė, kad vidutinė senatvės pensija gali pasiekti apie 750 eurų, o pensija turint būtinąjį stažą – apie 810 eurų.
„Sodra“ taip pat pateikė pavyzdžius, kaip gali didėti skirtingo dydžio pensijos. Pagal skaičiavimus, žmogus, kuris šiuo metu gauna apie 575 eurų pensiją, po indeksavimo galėtų gauti apie 639 eurus. Tuo tarpu gaunantieji apie 724 eurus ateityje galėtų sulaukti daugiau nei 800 eurų siekiančios pensijos.
Vis dėlto ekspertai primena, kad konkretus pensijos dydis priklauso nuo žmogaus darbo stažo, sumokėtų įmokų bei sukauptų apskaitos vienetų.
Pensijų tema Lietuvoje išlieka itin jautri
Nors valdžios pažadai dėl didesnių pensijų skamba optimistiškai, visuomenėje nuomonės išlieka nevienodos.
Dalis žmonių teigia, kad pensijų didinimas būtinas, nes daugelis senjorų susiduria su sparčiai augančiomis kainomis ir sunkiai suduria galą su galu. Ypač daug diskusijų kyla dėl maisto, vaistų, šildymo ir kitų būtiniausių išlaidų.
Kiti skeptiškai vertina pažadus ir primena, kad net padidėjus pensijoms gyvenimo brangimas dažnai „suvalgo“ didelę dalį augimo. Socialiniuose tinkluose netrūksta komentarų, kuriuose žmonės abejoja, ar ateityje pensijos iš tiesų leis gyventi oriau.
Senėjanti visuomenė kelia naujų iššūkių
Ekspertai jau ne vienerius metus perspėja, kad Lietuvos pensijų sistema ateityje susidurs su rimtais demografiniais iššūkiais.
Gyventojų skaičius mažėja, visuomenė sensta, o dirbančių žmonių santykis su pensininkais palaipsniui keičiasi. Tai reiškia, kad ateityje pensijų finansavimas gali tapti dar sudėtingesnis.
Dėl šios priežasties valdžia ieško būdų stiprinti „Sodros“ rezervą ir skatinti papildomą kaupimą senatvei. Tačiau antros pakopos pensijų fondai visuomenėje iki šiol kelia daug diskusijų ir nepasitikėjimo.
Dalis žmonių nebetiki pensijų sistema
Pastaraisiais metais vis daugiau lietuvių skeptiškai vertina ilgalaikį pensijų sistemos stabilumą.
Kai kurie žmonės baiminasi, kad ateityje valstybė gali nebesugebėti užtikrinti pakankamai didelių išmokų. Dėl to vis daugiau gyventojų ieško alternatyvų – investuoja savarankiškai, kaupia santaupas ar planuoja papildomas pajamas senatvėje.
Ne mažiau diskusijų kyla ir dėl emigracijos poveikio. Dalis žmonių nerimauja, kad mažėjantis dirbančiųjų skaičius ilgainiui gali dar labiau apsunkinti pensijų sistemos išlaikymą.
Pensininkų skurdas Lietuvoje vis dar didelis
Nors pensijos Lietuvoje palaipsniui didėja, vyresnio amžiaus žmonių skurdo rizika išlieka viena didžiausių šalyje.
Dalis senjorų gyvena vieni, turi dideles būsto išlaikymo išlaidas arba susiduria su sveikatos problemomis, kurios reikalauja papildomų išlaidų vaistams ir gydymui.
Būtent todėl valdžia nuolat pabrėžia, kad pensijų didinimas yra vienas svarbiausių prioritetų. Ministrė taip pat akcentavo, kad pensijų augimas turėtų padėti mažinti skurdo rodiklius tarp senjorų.
Ateityje pensijų klausimas taps dar svarbesnis
Ekonomistai prognozuoja, kad artimiausiais metais diskusijos apie pensijas Lietuvoje tik stiprės.
Visuomenė tikisi ne tik didesnių išmokų, bet ir didesnio aiškumo bei stabilumo. Žmonės nori žinoti, ar po kelių dešimtmečių jie galės gyventi oriai ir jaustis finansiškai saugūs.
Kol kas valdžios siunčiama žinia yra gana aiški – pensijos bus didinamos ir toliau. Tačiau ar šių pokyčių pakaks tam, kad senjorai Lietuvoje iš tiesų galėtų gyventi be finansinio nerimo, parodys artimiausi metai.
Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.