Rudens pradžia dažnai atneša ne tik gražius gamtos pokyčius, bet ir iššūkių mūsų sveikatai – pirmieji peršalimo ligų ir virusinių infekcijų simptomai ima varginti vis daugiau žmonių. Siekiant geriau suprasti, kuo gripas skiriasi nuo įprasto peršalimo, „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė dalijasi svarbia informacija, kodėl šaltuoju sezonu sergamumas didėja ir kaip tinkamai pasirūpinti savo sveikata.
Kodėl šaltuoju metų laiku padaugėja gripo atvejų?
Sergamumo gripu padidėjimo šaltuoju sezonu priežasčių yra ne viena. Pirma, žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, kur artimi kontaktai skatina virusų plitimą. Antra, šaltas ir permainingas oras silpnina mūsų organizmo natūralią apsaugą – imuninė sistema tampa pažeidžiamesnė, tad virusams lengviau įsiskverbti ir sukelti ligą. Be to, šaltame ore susidariusi sausa aplinka sausina kvėpavimo takų gleivines, kurios yra pirmoji natūrali žmogaus kūno barjeras nuo infekcijų. Kai šis barjeras silpsta, virusai ima plisti greičiau ir efektyviau.
Gripas ir peršalimas: svarbūs simptomų skirtumai
Gripas pasižymi staigia ir sunkesne eiga. Dažniausiai jis prasideda aukšta, virš 38 laipsnių temperatūra, stipriais galvos, raumenų bei sąnarių skausmais, bendru silpnumu ir nuovargiu, sausuoju kosuliu, gerklės skausmu bei neretai lydimas šaltkrėčio. Tuo tarpu peršalimas dažniau prasideda lėtai, temperatūra retai pakyla aukščiau nei 37,5 laipsnių. Jo simptomai yra lengvesni ir ne tokie intensyvūs. Kas svarbu, naujos koronaviruso atmainos simptomų prasme gali būti panašios į gripą, tačiau joms būdingi kvapo ir skonio praradimai bei dusulys, tad savidiagnostika be testų gali būti klaidinga.
Vienas iš pagrindinių skirtumų – ligos pradžios greitis ir simptomų intensyvumas. Gripas dažniausiai „smūgiškai“ pasireiškia, o peršalimo simptomai vystosi palaipsniui ir yra gerokai lengvesni.
Pavojai ignoruojant gripą
Nors gripą daugelis neretai palaiko paprasta virusine infekcija, jis gali sukelti rimtų komplikacijų, ypač rizikos grupėms – vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams, asmenims su lėtinėmis ligomis arba nusilpusia imunine sistema.
Negydomas gripas gali sukelti plaučių uždegimą, bronchitą, sinusitą ar net širdies ir kraujagyslių problemų. Tokios komplikacijos gali komplikuoti sveikatos būklę ir net kelti pavojų gyvybei.
Skiepijimasis – geriausia apsauga nuo gripo
Vaistininkas atkreipia dėmesį, kad skiepijimasis yra patikimiausia prevencijos priemonė. Vakcinos sudėtis kasmet atnaujinama, atsižvelgiant į naujausias viruso atmainas, todėl ji padeda efektyviai apsisaugoti nuo ligos arba sušvelninti jos eigą. Imunitetas suformuojamas per maždaug mėnesį nuo skiepijimosi, tad pasiskiepijus rugsėjo mėnesį, prieš gripo sezoną jau galima jaustis saugiau. Siekiant apsaugoti save ir aplinkinius svarbu nepamiršti pasiskiepyti laiku.
Rudens sezonu ypač rekomenduojama atkreipti dėmesį į savo sveikatą, stebėti simptomus ir, kilus įtarimų dėl gripo ar kitų virusinių ligų, nedelsti bei kreiptis į specialistus. Tokiu būdu galima užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms ir išlikti sveikiems.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.