Storosios žarnos vėžys yra viena iš dažniausių onkologinių ligų, kuri kasmet nusineša daug gyvybių. Lietuvoje užregistruojama apie 1700 naujų šios ligos atvejų, o daugiau nei 800 žmonių kasmet miršta nuo šios klastingos ligos. Tačiau, kaip teigia gydytojas prof. Tomas Poškus, storosios žarnos vėžys turi lėtą pradžią ir dažniausiai vystosi per daugelį metų iš nepiktybinių polipų, kuriuos ankstyvojoje stadijoje galima aptikti ir pašalinti, išvengiant vėžio išsivystymo.
Vėžio priežastys ir rizikos veiksniai
Prof. T. Poškus pažymi, kad specifinių rizikos veiksnių, lemiančių storosios žarnos vėžio atsiradimą konkrečiam žmogui, nėra aiškiai nustatyta. Didžioji dalis susirgimų yra sporadiniai – atsitiktiniai. Jie atsiranda dėl genų mutacijų, kurių žmogaus organizmas kaupiasi viso gyvenimo metu. Šios mutacijos gali būti susijusios su įvairiais gyvenimo veiksniais: mityba, žarnyno mikrobioma, alkoholio vartojimu, rūkymu bei aplinkos spinduliuote. Be to, paveldimi genetiniai sindromai sudaro tik nedidelę dalį atvejų, tačiau paveldimas polinkis taip pat gali didinti riziką. Apytiksliai rizika susirgti susideda iš pusės atsitiktinių mutacijų ir pusės genetinio polinkio.
Simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį
Dažniausias simptomas, įspėjantis apie galimą storosios žarnos vėžį, yra pasikeitęs tuštinimasis. Staigus tuštinimosi dažnio pokytis, vidurių užkietėjimas kaitaliojantis su viduriavimu, nebūdingas pilvo pūtimas, raižymas ar gurguliavimas pilvo srityje gali būti signalas, kad reikėtų kreiptis į gydytoją. Ypač svarbus požymis yra kraujo atsiradimas išmatose, ypač jei kraujas yra tamsus, sukrešėjęs – tai reikalauja neatidėliotino medicininio įvertinimo.
Taip pat svarbu pažymėti, kad jei šeimoje yra pirmos eilės giminaičių, sirgusių storosios žarnos vėžiu, prevencinės profilaktinės patikros turėtų prasidėti 10 metų anksčiau nei amžius, kuriame vėžys pirmą kartą buvo diagnozuotas artimajam.
Pavyzdžiui, jei vėžys nustatytas 50 metų amžiaus, pirmos eilės giminės turėtų pradėti tikrintis nuo 40 metų.
Profilaktika ir patikros galimybės
Lietuvoje nuo 50 metų amžiaus veikia nemokama storosios žarnos vėžio patikros programa, kuri leidžia anksti nustatyti ligą arba aptikti ankstyvos stadijos ikivėžinius pakitimus. Pirmasis tyrimas yra neskausmingas ir atliekamas ištiriant išmatas dėl paslėpto kraujo. Jei tyrimas neigiamas, jis kartojamas kas dvejus metus. Tuo atveju, kai randama paslėpto kraujo, atliekama kolonoskopija – išsamus storosios žarnos ištyrimas endoskopiniu aparatu jau taikant migdomąsias medžiagas, todėl tyrimas yra neskausmingas.
Atliekant kolonoskopiją, jei randami polipai, jie praktiškai visuomet pašalinami iš karto. Tokiu būdu ne tik diagnozuojama liga, bet ir atliekama svarbi profilaktinė veikla – pašalinus polipus, ligos atsiradimo rizika ženkliai sumažėja.
Jaunų žmonių susirgimų augimas ir gyvenimo būdo įtaka
Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad storosios žarnos vėžys vis dažniau diagnozuojamas ir tarp jaunesnių žmonių. Pasaulyje, o ypač Vakarų šalyse, kur vyrauja tam tikri gyvenimo būdo bruožai, pavyzdžiui, nesubalansuota mityba, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, alkoholio vartojimas ir pan., šios ligos atvejų daugėja visose amžiaus grupėse. JAV jau pradėta kviečianti tikrintis žmones nuo 40 metų, o prognozuojama, kad ir Lietuvoje ateityje reikės šią amžiaus ribą mažinti.
Mokslas ir pacientų komfortas
Labai svarbu žinoti, kad pagal Lietuvos profilaktikos programą, visi tyrimai – nuo išmatų mėginių iki kolonoskopijos su patologinio audinio ištyrimu – yra nemokami ir kompensuojami ligonių kasų. Dauguma kolonoskopijų atliekamos su nejautra, todėl pacientai jaučiasi minimaliai diskomfortiškai. Gydytojas pabrėžia, kad svarbu siekti, jog tyrimai būtų kuo patogesni ir malonesni pacientams, nes tai didina jų norą reguliariai tikrintis bei ragina artimuosius tai daryti.
Svarbiausias gydytojo patarimas – neignoruoti bet kokių tuštinimosi pakitimų, ypatingai jei yra nedidelis, bet ilgalaikis kraujavimas ar kiti minėti simptomai. Ankstyva diagnostika ir reguliarios profilaktinės patikros gali išgelbėti gyvybes ir sumažinti sunkių komplikacijų riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.