Parazitinės kirmėlės yra nematomi sveikatos priešai, kurie gali pakenkti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 25 procentai žmonių susiduria su žarnyno parazitais, kurie gali sukelti įvairius nemalonius simptomus ir komplikacijas. Viena dažniausiai pasitaikančių parazitinių ligų yra spalinės – mažos, bet itin daug kiaušinėlių dedančios kirmėlės, kurios dažniausiai užkrečia vaikus dėl jų natūralaus smalsumo ir didesnio kontakto su užterštais paviršiais.
Kaip vyksta užsikrėtimas?
Kirmėlės gyvena žmogaus žarnyne, kur minta ir dauginasi. Dažniausias užsikrėtimo būdas – nešvaraus vandens gėrimas ir užkrėsto maisto vartojimas. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį ir į kitus užsikrėtimo kelius: kontaktą su užterštais paviršiais, gyvūnų kailiu ar net kitų žmonių oda. Labai svarbi kasdienės higienos laikymosi reikšmė: neplautos rankos prieš valgį, po lauko veiklos ar lankymo viešose vietose gali lengvai tapti kirmėlių platinimo šaltiniu.
Vaistininkas Rimvydas Blynas atkreipia dėmesį, kad kirmėlių kiaušinėliai gali patalpėti ant įvairių daiktų – stalo įrankių, žaislų, patalynės ar drabužių. Vaikai, liečiantys užkrėstus žaislus ir vėliau nesiplovę rankų liesdami veidą, burną ar nosį, praktiškai nejučia priima parazitus į organizmą.
Simptomai ir pavojai
Kirmėlės dauginasi labai sparčiai: vienos spalinės kiaušinėlių skaičius gali siekti net 10–15 tūkstančių per parą. Jos deda kiaušinėlius aplink išangės odą, todėl užsikrėtimo požymiai dažnai yra niežulys ir diskomfortas toje srityje. Kartais gali pasireikšti ir bėrimai ar skausmas. Tačiau ne visi jaus simptomus, todėl parazitai dažnai lieka nepastebėti ir užkrečia aplinkinius.
Ilgai neišgydytas užsikrėtimas gali sukelti pilvo skausmus, viduriavimą ar užkietėjimą, pykinimą, sumažėjusį apetitą, svorio kritimą, nuovargį, nervingumą ir miego sutrikimus. Taip pat gali pasireikšti galvos svaigimas, dantų griežimas naktį ir kipštelėjimo pojūtis. Užsikrėtus daugėja rizika susirgti šlapimo takų, lytinių organų infekcijomis bei vystytis geležies stokos anemijai, todėl svarbu laiku pastebėti problemą ir pradėti gydymą.
Kaip išvengti užsikrėtimo ir ką daryti, jei parazitai jau įsikūrė?
Geriausia prevencija yra tinkama asmens higiena. Vaistininkas rekomenduoja rankas plauti karštu vandeniu ir muilu prieš valgį, po tuštinimosi, grįžus iš lauko ar viešų vietų, o vaikams nuo mažens paaiškinti šių įgūdžių svarbą. Taip pat svarbu nuolat prižiūrėti, kad vaikai nekištų į burną žaislų ar rašymo priemonių, nenaudotų nagų kaip žaislo, o vaisius ir daržoves visada gerai nuplautų.
Rekomenduojama kasdien keisti apatinius drabužius ir reguliariai skalbti juos aukštoje temperatūroje, maždaug 70 laipsnių, taip užkertant kelią parazitų išplitimui. Nagus patartina kirpti trumpus ir dažnai, nes kiaušinėliai gali įsiveisti po nagais. Jei šeimos narys užsikrėtė kirmėlėmis, gydymas turėtų būti taikomas visiems artimiesiems, nes kitaip gali kilti pakartotinio užsikrėtimo pavojus.
Naudojami antiparazitiniai vaistai paralyžiuoja ir naikina kirmėles, tačiau svarbu žinoti, kad pirmoji gydymo dozė naikina tik suaugusias kirmėles. Po kelių savaičių rekomenduojama vartoti antrą dozę, kad būtų sunaikinti ir išsiritę nauji parazitai.
Papasakojus apie užsikrėtimą, svarbu daug gerti vandens ir elektrolitų tirpalų, kad būtų atstatytas organizmo drėgmės balansas. Taip pat patartina vartoti daug skaidulų turinčių produktų, tokių kaip daržovės, vaisiai, pilnagrūdžiai produktai, riešutai ir sėklos, kad pagerėtų žarnyno sveikata ir virškinimas. Viduriavimo atveju geriau valgyti mažesnėmis porcijomis.
Galiausiai, labai svarbu skirti ypatingą dėmesį higienai ir švarai viso gydymo ir prevencijos laikotarpiu, kad išvengtume pakartotinio užsikrėtimo ir būtų sumažinta parazitų plitimo rizika visuomenėje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.