Šiuolaikinėje visuomenėje ultraprocesuotų maisto produktų suvartojimas sparčiai auga ir tampa kasdienybės dalimi. Tačiau moksliniai tyrimai pabrėžia, kad kiekvienas papildomas šių produktų patiekalas gali padidinti riziką susirgti įvairiomis lėtinėmis ligomis, ypač širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. 2026 m. žurnale „Journal of the American College of Cardiology“ paskelbtas tyrimas atskleidė, jog kiekviena papildoma ultraprocesuoto maisto porcija per dieną siejama su 5 % didesne aterosklerotinės širdies ligos rizika.
Ultraprocesuotų maisto produktų sąvoka apima industriškai apdorotus maisto produktus, dažnai turinčius daug pridėtinio cukraus, druskos, sočiųjų ir transriebalų, tačiau mažai vertingų maistinių medžiagų, tokių kaip vitaminai, mineralai ir skaidulos. Tokie produktai griežtai skiriasi nuo nesmulkintų ar minimaliai apdorotų maisto produktų, tokių kaip šviežios daržovės, vaisiai ar riešutai, kurie yra vertingos sveikos mitybos dalys. NOVA klasifikacija padeda suskirstyti maistą pagal apdorojimo laipsnį: nuo nesmulkinto (1 grupė) iki ultraprocesuoto (4 grupė).
Kas yra ultraprocesuotas maistas?
Ultraprocesuotas maistas yra stipriai apdorotas pramoniniu būdu, jame dažnai naudojami natūraliuose maisto produktuose nenaudojami priedai, pavyzdžiui, dirbtiniai dažikliai, skonio stiprikliai ar konservantai. Pavyzdžiui, komercinės duonos gaminiai, sausainiai, pusgaminiai, saldinti gazuoti gėrimai, kurie dažnai yra ypač kaloringi, bet maistingųjų medžiagų neturintys.
Įdomu ir tai, kad maisto apdorojimas dažnai sudaro tamsiąją zoną, nes kai kurie gaminiai, pavyzdžiui, tofu ar kai kurie augaliniai mėsos pakaitalai, yra apdoroti, bet gali būti sveikesni pasirinkimai dėl mažesnio sočiųjų riebalų kiekio bei be cholesterolio.
Kiek ultraprocesuoto maisto galima vartoti nesukeliant žalos?
Galbūt svarbiausias klausimas, kuriuo dažnai klausiama, yra – kiek ultraprocesuoto maisto galima suvartoti nekenkiant sveikatai? Moksliniai įrodymai nerodo tikslios sumos, iki kurios šie produktai būtų saugūs, tačiau aiškus ryšys tarp suvartojamo kiekio ir ligų rizikos egzistuoja: kuo daugiau vartojate ultraprocesuoto maisto, tuo didesnė rizika susirgti.
Ekspertų rekomendacijos skatina prioritetą teikti natūraliems ar minimaliai apdorotiems maisto produktams. Tai reiškia, kad mityboje reikėtų dažniau rinktis šviežius vaisius, daržoves, riešutus ir kitus sveikus produktus, o ultraprocesuotus produktus palikti retoms progoms. Ypač rekomenduojama vengti tokių kategorijų kaip smarkiai apdorota mėsa (pavyzdžiui, dešrelės, bekonas) ir saldintų gaiviųjų gėrimų, kurių neigiamas poveikis sveikatai yra gerai įrodytas.
Ultraprocesuotų produktų žala sveikatai
Per pastaruosius metus atlikti tyrimai išryškino, kad didelis ultraprocesuotų produktų suvartojimas yra susijęs su nutukimu, 2 tipo cukriniu diabetu, kai kurių vėžio formų ir, svarbiausia, širdies ir kraujagyslių ligomis. Dėl savo gausaus kalorijų kiekio ir menko maistinės vertės šie produktai prisideda prie visuomenės sveikatos problemų, kurios plinta visame pasaulyje, kartu su vakarietiško tipo mitybos plitimu.
Tad norint išlaikyti gerą sveikatą ir sumažinti ligų riziką, svarbu ne tik žinoti apie ultraprocesuotų maisto produktų pavojus, bet ir aktyviai kurti subalansuotą mitybą, kurioje vyrautų natūralūs maisto produktai, o ultraprocesuotų produktų vartojimas būtų minimalus.
Galiausiai, mityba nėra vien tik sveikatos klausimas – ji yra ir gyvenimo džiaugsmo dalis. Todėl leidžiama kartais pasilepinti smulkiais ultraprocesuotais skanėstais, tačiau tai turėtų vykti atsakingai ir saikingai, o pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas sveikam, šviežiam maistui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.