Ūžesys galvoje ar ausyse, dar vadinamas tinitu, daugeliui žmonių gali sukelti ne tik diskomfortą, bet ir baimę dėl galimų sveikatos problemų. Šis simptomas – tai garso suvokimas, kai nėra jokio išorinio garso šaltinio. Gydytoja neurologė Radvilė Gabrinovičienė iš Kauno „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro atkreipia dėmesį, kad nors dažnai ūžesys nėra pavojingas, jis gali būti rimtų sveikatos sutrikimų ženklas.
Kas yra tinitas ir kaip dažnai jis pasireiškia?
Tinitas yra subjektyvus garso suvokimas, kuris pasireiškia kaip ūžesys, cypimas, spengimas ar ošimas ausyse arba galvoje. Šiuo metu mokslinė literatūra nurodo, kad maždaug 10–19 proc. žmonių susiduria su šiuo simptomu. Dažniausiai su tinitu susiduria vyresnio amžiaus žmonės, ypač tie, kurie turi klausos sutrikimų ar dirba triukšmingoje aplinkoje. Tačiau šis simptomas nėra retas ir jauniems ar vidutinio amžiaus asmenims.
Ūžesio priežastys ir tipai
Ūžesys gali būti pirminis (idiopatinis) arba antrinis. Pirminis tinitas dažnai nesusijęs su jokiu konkrečiu patologiniu pakitimu, o jo priežastys nėra tiksliai žinomos. Dažniausiai jis siejamas su nuosensoriniais klausos sutrikimais, kurie atsiranda dėl amžiaus pokyčių ar triukšmo traumų. Šio tipo ūžesys paprastai yra lėtinis, abipusis ir pastovus, dažnai vargina ypač tyloje. Nors dažnai nėra tiesioginės grėsmės sveikatai, jis gali reikšmingai pabloginti gyvenimo kokybę, sukelti nerimą, miego sutrikimus bei koncentracijos problemas.
Antrinis tinitas atsiranda dėl aiškių, dažnai gydytinų priežasčių, tokių kaip metabolinės, toksinės, infekcinės būklės, otologinės ligos ar žandikaulio sąnario disfunkcija. Rečiau jis gali būti rimtos neurologinės, kraujagyslinės ar struktūrinės patologijos simptomas.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Ūžesio atsiradimas dažniausiai skatina apsilankyti pas šeimos gydytoją ar LOR specialistą.
Tačiau jei ūžesys yra netipinis – pulsuojančio pobūdžio, vienpusis ar lydimas kitų neurologinių simptomų – būtina neurologinė konsultacija. Sunerimti reikėtų, jei ūžesys atsirado staiga, progresuoja ir yra susijęs su klausos praradimu, galvos svaigimu, regos sutrikimais ar kitais židininiais neurologiniais požymiais. Tokiais atvejais svarbūs detalūs vaizdiniai ir kiti diagnostiniai tyrimai, siekiant atmesti ar patvirtinti galimas rimtas patologijas.
Kaip gydomas tinitas?
Gydymas priklauso nuo priežasties. Antrinio tinito atveju svarbiausia – gydyti pagrindinę ligą. Pirminio tinito gydymas dažnai sudėtingas ir specifinių medikamentų nėra. Svarbu suteikti pacientui žinių bei emocinį palaikymą, nes daugelis simptomų gali būti sumažinti. Efektyviausias gydymo metodas yra kognityvinė elgesio terapija, kuri padeda sumažinti ūžesio keliamą diskomfortą, gerina miego kokybę ir psichinę savijautą.
Be to, taikoma garso terapija, maskuojanti ūžesį ausyse, naudojami klausos aparatai, jei yra klausos sutrikimų, taip pat svarstomi medikamentiniai gydymo variantai atsižvelgiant į pacientų gretutines ligas. Nors specifinių medikamentų pirminiam tinitui nėra, kompleksinis požiūris į gydymą leidžia pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.
Profilaktikos svarba
Norint išvengti tinitą sukeliančių problemų, būtina rūpintis savo emocine ir fizine sveikata. Tai apima reguliarų kraujo spaudimo, cholesterolio, cukraus kiekio kraujyje stebėjimą, triukšmo traumų prevenciją, ypač dirbant triukšmingoje aplinkoje, kur rekomenduojama naudoti ausų apsaugos priemones. Taip pat svarbu vengti besaikio ir neatsargaus vaistų vartojimo, nerūkyti, palaikyti fizinį aktyvumą bei laikytis sveikos gyvensenos principų. Toks holistinis požiūris padeda ne tik užkirsti kelią ūžesiui, bet ir sumažina kitų lėtinių ligų riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.