Milijoninės investicijos Lietuvos kariams: ką keičia „Modernaus kario“ programa (paaiškino ir parodė foto)

Karas Ukrainoje dar kartą parodė, kad karinis pranašumas nebeišsiremiapaprastomis priemonėmis — svarbi ne tik įranga, bet ir jos mastas bei integracija. Lietuvos kariuomenė reaguoja į šiuos iššūkius plataus masto modernizacijos programa, kuriai planuojama skirti reikšmingus finansinius išteklius. Programos esmė – ne vien atnaujinti ginkluotę, bet suteikti kariams gebėjimus naudotis pažangia technika kasdienėje veikloje ir krizių metu.

Karas išryškino tris esminius aspektus

Gynybos technologijų ekspertas Augustinas Vizbaras pastebi, kad konfliktas Ukrainoje išryškino tris kertinius šiuolaikinės kovos elementus. „Tai nebe ekspedicinis karas, kaip Irake ar Afganistane, kur buvo veikiama nedidelėmis, bet gerai parengtomis pajėgomis, dažnai specialiųjų pajėgų operacijomis. Ukraina sugrąžino totalinį karą, kurį kariauja didelės kariuomenės ir kuriame dalyvauja pėstininkai, dronai, šarvuotoji technika, artilerija. Kokybinis pranašumas svarbus kiekviename sluoksnyje, ypač tuomet, kai skirtingi pajėgumai jungiami į bendrą taikinių aptikimo ir naikinimo grandinę („kill chain“)“, – įžvalgomis dalijasi jis.

„Antra, karas parodė ir technologijų svarbą – technologinis pranašumas ir prieiga prie jų lemia karo eigą, o tikroji technologijų galia, atsiskleidžia jas naudojant masiškai. Geriausias pavyzdys – dronai. Trečia, esminiai mūšio elementai išliko tie patys, svarbiausia – jų sąveika. Mūšio lauke atsirado dronų, tačiau visa kita iš principo nepasikeitė. Fronto liniją laiko pėstininkai, o sėkminga puolimo operacija be pėstininkų, dronų ir šarvuotosios paramos neįmanoma“, – priduria „Delfi“ pašnekovas.

Lietuviškos technologijos ir jų plėtra

Vietinės įmonės, tokios kaip „Brolis Defence Group“, tapo reikšmingu partneriu tiek Lietuvos, tiek kitų NATO šalių kariuomenėms. Vizbaras akcentuoja, kad kai kurios jų sukurtos priemonės jau naudojamos keliolikos valstybių, o tam tikrų produktų – pavyzdžiui, lazerinių taikiklių – gamyba siekia dešimtis tūkstančių vienetų. Tokios technologijos didina karių išgyvenamumą ir operacinį efektyvumą, ypač nakties sąlygomis.

„Dėl mūšio lauko permatomumo karys tapo labiau pažeidžiamas. Dėl šios priežasties stebėjimo, taikymosi ir ryšio priemonės yra būtinos, kad jis išlaikytų kovinį pranašumą, išgyventų ir galėtų veikti priešui nepatogiu metu“, – paaiškina A. Vizbaras

„Daug dėmesio skiriama ir viso „orkestro“ sąveikai – visų priemonių sujungimui į bendrą valdymo ir vykdymo grandinę“, – priduria jis.

„Modernaus kario“ programa ir finansavimas

Krašto apsaugos ministerijos įgyvendinama „Modernaus kario“ programa apima tris pagrindines sritis: modernią ginkluotę, atnaujintą ekipuotę ir funkcionalią aprangą. Ministerijos skaičiavimais, programai iki 2031 m. planuojama skirti apie 200 mln. eurų per metus. Vieno kario aprūpinimas, įskaitant individualius apsaugos ir ryšio sprendimus, kainuoja nuo 28 iki 39 tūkst. eurų, priklausomai nuo priskiriamos ginkluotės.

Ypatingas dėmesys skirtas rezervo aprūpinimui: iki 2027 m. numatomi dideli įsigijimai, o iki 2030 m. – nustatytų kiekių sukaupimas, kad krizės atveju reaguojama būtų greita ir koordinuota. KAM pabrėžia, jog įsigyjama įranga bus skiriama etapais, užtikrinant nuoseklų pajėgumų didinimą tiek taikos, tiek konflikto sąlygomis.

Žmogiškasis veiksnys – mokymai ir integracija

Technologijos duoda efektyvumą tik tuomet, kai kariai yra mokomi jas naudoti. „Svarbu tai, kad pranašumas įgyjamas ne vien įsigijus priemones, bet ir išmokus jomis kasdien naudotis. Tik tada keičiasi taktika ir iš tikrųjų išnaudojamas technologinis pranašumas”, – priduria „Delfi” pašnekovas. A. Vizbaras taip pat ragina investuoti į rezervo mokymus: „Mano nuomone, verta numatyti tam tikrą kiekį priemonių ir aktyviojo rezervo mokymui, nes kilus krizei laiko šiems įgūdžiams įgyti gali nebelikti, o to pasekmės gali būti labai skaudžios”, – nurodo „Brolis Defence Group” bendraįkūrėjas.

Apibendrinant – milijoniniai įnašai į karių ekipuotę yra ne tik išlaidų eilutė, bet strateginė investicija į šalies saugumą. Tai apima techninį atnaujinimą, nuoseklų rezervo rengimą ir tarptautinį bendradarbiavimą, kuris padeda greitai pritaikyti praktines karo patirties pamokas.

Straipsnio autorius: Martyna Baranauskaitė
Patiko straipsnis? Pasidalink!
Facebook

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *