Pastaruoju metu, nors Europos Sąjungoje rūkymo rodikliai mažėja, Lietuvoje situacija yra priešinga – rūkymo dažnis auga. Tai rodo naujausi Eurobarometro duomenys, pagal kuriuos 2024 metais ES tradicinių cigarečių rūkymas sumažėjo iki 24 proc., o Lietuvoje padidėjo iki 29 proc. Niekada nerūkiusių gyventojų dalis mūsų šalyje sumažėjo net 6 procentiniais punktais ir dabar sudaro 49 proc. Šie rodikliai kelia rimtų susirūpinimų dėl visuomenės sveikatos.
Rūkymas – tai viena iš pagrindinių priežasčių, sukeliančių įvairias sveikatos problemas, tarp jų – įvairius vėžio atvejus, ypač plaučių, širdies ir kraujagyslių ligas bei lėtinę obstrukcinę plaučių ligą. Pasak medikų, viena įtraukiama cigaretė pripildo organizmą apie 81 cheminiu junginiu, žudančiu sveikąsias ląsteles. Nepaisant žinomos žalos, žmonės dažnai nesuvokia tikrosios rūkančiųjų priklausomybės sunkumo ir ilgalaikių pasekmių jų sveikatai.
Rūkymas kaip sudėtinga priklausomybė
Šeimos gydytojas Gintaras Urbonas atkreipia dėmesį, kad pacientai dažnai neįvertina rūkymo žalą, motyvuodami savo įpročius asmeniniais pavyzdžiais, kad pažįsta žmonių, kurie rūko daugelį metų ir jiems nesiskundžia sveikata. Tačiau tai yra klaidingas požiūris, nes nikotinas veikia smegenis, dėl ko žmogus patiria psichologinę priklausomybę ir rūkymo įpročiai įsipina į kasdieninius ritualus, pavyzdžiui, raminant stresą ar socializuojantis.
Pasak gydytojo, rūkant galima išskirti keturias pagrindines rūšių kategorijas: raminantis, hedonistinis, įpročio ir abstinencinis (komandinis) rūkymas. Paskutinėje stadijoje žmogus jaučia fizinį nepatogumą ir nerimą, jeigu negauna nikotino, o tai trukdo susikaupti ir sukelia didelį psichologinį diskomfortą.
Priklausomybės priežastys ir jų šaknys
Psichologas Liudas Vincentas Sinkevičius pabrėžia, kad rūkymo potraukis dažnai gimsta vaikystėje, kai neigiamos emocijos ir patirtys, tokios kaip smurtas, emocinis apleistumas ar net skurdas, yra malšinamos nikotino vartojimu.
Tokia priklausomybė yra gyvenimas su apgaulėmis – net geriausiose situacijose, kaip atostogos ar materialinė gerovė, žmogus jaučia norą rūkyti, nes tai tampa pagrindiniu neigiamų būsenų reguliavimo būdu.
Priklausomybė nuo nikotino sukelia funkcioninius ir struktūrinius smegenų pakitimus, todėl mesti rūkyti yra sudėtingas procesas, reikalaujantis nuoseklaus palaikymo ir tinkamos pagalbos. Vienintelis sėkmingas keliu laikomas gyvenimas be nikotino šiandien, tačiau tai daugeliui rūkančiųjų yra didelė užduotis.
Valstybės ir visuomenės vaidmuo kovojant su rūkymu
Gydytojas Gintaras Urbonas atkreipia dėmesį, kad vienas iš efektyvių būdų mažinti rūkymo kenksmingumą yra griežtesnės rūkymo draudimo priemonės viešose vietose bei visuomenės švietimas apie rūkymo žalą. Taip pat svarbu gerinti visuomenės gyvenimo kokybę, nes žmonės, turintys geresnes gyvenimo sąlygas, labiau vertina savo sveikatą ir yra labiau motyvuoti atsisakyti žalingų įpročių.
Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas pažymėjo, kad Lietuvoje yra kuriamos ir plėtojamos pagalbos priemonės norintiems mesti rūkyti, pavyzdžiui, veiksminga „Metimo rūkyti“ linija 1819, teikiamos psichologo konsultacijos bei formuojamas nuoseklus valstybės finansavimas šiai sričiai. Vis dėlto, sparti rūkymo formų kaita – nuo tradicinių cigarečių prie elektroninių bei kaitinamųjų tabako gaminių – kelia naujų iššūkių, nes trūksta aiškių įrodymų apie jų poveikį ir naudą metant rūkyti.
Perspektyvos ir iššūkiai
Lietuvoje per pastaruosius metus rūkančiųjų skaičius nežymiai padidėjo, nors tuo pačiu auga ir pavyzdžių, kai žmonės sėkmingai meta rūkyti. Šie duomenys rodo, kad kova su rūkymo problema turėtų būti itin kompleksinė, apimanti tiek prevenciją, tiek pagalbą jau priklausomiems asmenims.
Visuomenės švietimas, aiški ir nuosekli valstybės politika, veiksmingos pagalbos sistemos, o taip pat visuomenės gyvenimo kokybės gerinimas – tai kertiniai elementai, galintys prisidėti prie rūkymo paplitimo mažinimo. Tik bendromis pastangomis galime pasiekti, kad Lietuvos visuomenės sveikata pagerėtų, o rūkymas taptų mažiau paplitęs ir mažiau priimtinas visuomenėje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.