Lietuvos Aukščiausiajame Teisme už uždarų durų nagrinėjama reta ir visuomenėje jautri byla: Gitana Butrimienė, praktikuojanti advokatė, ir jos vyras, verslininkas Vitas Butrimas, kaltinami bandymu nusipirkti naujagimį. Byla, kuri jau keliavo per kelias instancijas, pritraukė dėmesį dėl retai taikomo Baudžiamojo kodekso straipsnio ir dėl ginčo aplinkybių, susijusių su šeimos, notariniu susitarimu ir piniginiais pervedimais.
Bylos esmė ir pagrindinės aplinkybės
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, pora sudarė susitarimą su besilaukiančia moterimi: jai buvo išmokėta daugiau nei 10 tūkst. eurų avanso, siūlyta įrašyti V. Butrimą kaip kūdikio tėvą, o vėliau – atlikti įsivaikinimo procedūras. Susitarimas net buvo patvirtintas pas notarą. Kai moteris persigalvojo ir ėmėsi grąžinti pinigus dalimis, kilus ginčui atsirado grasinimų ir kitos konflikto formos, kas galiausiai tapo ikiteisminio tyrimo pagrindu.
Bylos eiga buvo permaininga: pirmosios instancijos teisme pora buvo išteisinta, tačiau prokurorų apeliacijai pavykus, vėlesnis sprendimas pripažino juos kaltais. Abiems sutuoktiniams skirtas laisvės apribojimas vieneriems metams be intensyvios priežiūros, draudimas bendrauti su kūdikį auginančia motina ir įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą po 2,5 tūkst. eurų nuo kiekvieno.
„Pirmosios instancijos teisme kauniečiai buvo išteisinti, o po prokurorų apeliacijos – pripažinti kaltais.”
Teisinis kontekstas ir galimos sankcijos
Byloje taikomas BK 157 straipsnio reglamentas, numatantis atsakomybę už vaiko pirkimą ar pardavimą. Tai viena griežčiausių nuobaudų, susijusių su vaikų išnaudojimu ir prekyba žmonėmis: pagal įstatymą už tokį veikimą gresia laisvės atėmimas nuo 5 iki 15 metų, o konkrečią sankciją nustato teismas, įvertinęs aplinkybes, tokias kaip aukos amžius, organizuotos grupės požymiai ar žala keliems vaikams.
Bylos faktai kelia sudėtingus klausimus: ar veiksmas yra kvalifikuojamas kaip prekyba, ar tai sudarėsi kaip savarankiškas susitarimas, ar buvo manipuliacijų ir grasinimų, taip pat – ar notarinis veiksmas pakeitė juridinį statusą.
Įrodinėjimo problema ir įvykio vertinimas teisme gali lemti precedento pobūdžio sprendimą.
Ką gali pakeisti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas?
Butrimai kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą prašydami atšaukti apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirminį išteisinimą. LAT sprendimas, žadėtas metų pabaigoje, gali nulemti ne tik šios poros likimą, bet ir platesnę praktiką, kaip teismai vertina tokio pobūdžio susitarimus ir notarinius įrašus. Viešas susidomėjimas ir žiniasklaidos ataskaitos kelia ir profesinės etikos klausimus – ar advokatės elgesys neprieštaravo teisinės profesijos standartams, ar reikalingos papildomos disciplininės priemonės.
Nepriklausomai nuo galutinio verdikto, byla pabrėžia poreikį griežtesnio vaikų teisių apsaugos ir aiškesnių procedūrų, susijusių su įsivaikinimu ir kitais teisės aktais, kuriuos gali išnaudoti pažeidžiamiausi asmenys.