Inkstų vėžį įveikęs vilnietis atvirai: gydytojos pasiūlymas, kuris iš pradžių suerzino, išgelbėjo gyvybę

Vilnietis Ernestas, kuriam diagnozuotas inkstų vėžys, atvirai dalijasi savo patirtimi ir pasakoja, kaip gydytojos pasiūlymas atlikti profilaktinius tyrimus, nors iš pradžių ir sukėlė jo nepasitenkinimą, išgelbėjo jam gyvybę. Jis primena, kad dažnai žmonės gydytojų rekomendacijas ignoruoja tol, kol pajunta skausmą, tačiau laiku atliktos patikros yra itin svarbios vėžio ankstyvai diagnostikai ir sėkmingam gydymui.

Ernesto istorija prasidėjo dar prieš kelerius metus, kai jis, nors nieko neskaudėjo, dėl aukšto kraujospūdžio kreipėsi į šeimos gydytoją. Ši pasiūlė atlikti keletą profilaktinių tyrimų, į kuriuos vyras iš pradžių žiūrėjo skeptiškai ir nenorėjo gaišti laiko poliklinikos eilėse. Vis dėlto per echoskopijos tyrimą netikėtai buvo aptiktas darinys inkstuose, kuris vėliau išaiškėjo esąs navikas. Po operacijos, kurios metu auglys buvo pašalintas, Ernestas suprato profilaktinių tyrimų svarbą ir dabar ragina visus, ypač vyresnius nei 50 metų, nepamiršti reguliariai tikrintis sveikatą.

Profilaktikos svarba ir psichologinė pagalba onkologiniams pacientams

Praėjus šešeriems metams nuo diagnozės ir gydymo, Ernestas teigia, kad nėra visiškai save laikantis pasveikusiu, nes žino, jog vėžys lydi visą gyvenimą. Jo nuomone, kiekvienas žmogus susiduria su psichologiniais iššūkiais po sunkių ligų. Todėl svarbi ir tokia parama, kurią teikia savanoriai iš Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA). Jie ne tik suteikia konsultacijas ir paramą emocinėje srityje, bet ir padeda pacientams susivokti praktiniuose gyvenimo klausimuose, pavyzdžiui, kaip gauti išmokas ar tvarkyti nedarbingumo dokumentus. Ernestas ragina nebijoti kreiptis pagalbos, nes tai gali ženkliai palengvinti gyvenimą ir sustiprinti sąmoningumą apie ligos valdymą.

Inkstų vėžio situacija Lietuvoje: priežastys ir iššūkiai

Lietuvoje kasmet nustatoma apie 700–800 naujų inkstų vėžio atvejų, o šios ligos sergamumas šalyje yra vienas didžiausių pasaulyje.

Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro ir Nacionalinio vėžio instituto mokslininkės Raimondos Kubiliūtės, didelis sergamumas būdingas ir visam Vidurio bei Rytų Europos regionui. Ši liga dažniau diagnozuojama vyrams, o jos eiga jiems yra prastesnė nei moterims, greičiausiai dėl hormoninių skirtumų. Pagrindiniai inkstų vėžio rizikos veiksniai ir toliau išlieka rūkymas, nutukimas, hipertenzija, mažas fizinis aktyvumas ir kai kurios mitybos ypatybės, pavyzdžiui, didesnis gyvūninės baltyminės mitybos vartojimas.

Ankstyvos diagnostikos inovacijos ir jų svarba

Pagrindinės inkstų vėžio diagnostikos priemonės Lietuvoje yra vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarso echoskopija, kompiuterinė tomografija ir magnetinio rezonanso tyrimas. Įdomu tai, kad daugeliu atvejų inkstų vėžys diagnozuojamas visiškai netikėtai, atliekant tyrimus dėl visai kitų nusiskundimų. Dėl to maždaug pusė ligos atvejų nustatoma ankstyvose stadijose, kas gerokai pagerina gydymo rezultatus. Tačiau bent kas ketvirtam pacientui vis dar nustatoma pažengusi arba metastazavusi liga, kai gydymo galimybės žymiai susiaurėja.

Kad pagerintų ankstyvą diagnostiką, mokslininkai dirba kurdami molekulinius šlapimo testus, kurie leistų patogiai ir neinvazyviai aptikti biožymenis, rodančius inkstų vėžio buvimą. Raimonda Kubiliūtė kartu su kolegomis sėkmingai vysto tokius testus, kurių jautrumas siekia 78 procentus, o specifiškumas – 69 procentus. Šie rodikliai yra konkurencingi ir gali būti pritaikyti klinikinėje praktikoje, ypač siekiant stebėti pacientus, kuriems būtų galima atidėti agresyvų gydymą ir taip pagerinti jų gyvenimo kokybę.

Bendrą sveikatos priežiūros svarbą ir visuomenės švietimą

Ernesto patirtis ir mokslininkų darbai primena, kad rūpintis sveikata reikia ne tik tuomet, kai jaučia skausmą ar ligos simptomus. Profilaktinės patikros ir savalaikis gydymas leidžia anksti aptikti pavojingas ligas ir laiku jas gydyti. Nepamirštant ir psichologinės pagalbos, kuri yra neatsiejama nuo visapusiško pasveikimo. Vėžio diagnozė nėra mirties nuosprendis – tinkamas gydymas ir priežiūra gali ženkliai pagerinti paciento gyvenimo trukmę ir kokybę.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 4 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *