Turkijoje tarp rusų atsidūręs lietuvis liko be žado: „Už 400 eurų grįžau 45 metus atgal“

Nutolusioje Antalijos atostogų zonoje lietuvį nustebino ne kraštovaizdis ar klimatas, o gausi rusų turistų bendruomenė ir su tuo susiję kasdieniai įpročiai. Kelionė, kainavusi apie 400 eurų, tapo netikėtu laiko šuoliu: „Už 400 eurų grįžau 45 metus atgal” – taip apibūdinti patirti įspūdžiai skambėjo ne retai. Ši patirtis atskleidė ne vieną socialinį, ekonominį ir kultūrinį aspektą, vertą dėmesio tiek keliautojams, tiek jaunimui mokyklos suole.

Rusų anklavas ir kasdienybė kurortuose

Antalijos oro uostas ir kurortuose vykstanti rutina akivaizdžiai rodo, kad daugybė atvykėlių – iš skirtingų Rusijos regionų ir post-sovietinių šalių. Kalba, muzika, prekyba ir pramogos dažnai orientuotos į rusakalbę auditoriją: kioskuose prekiaujama įpročiams artimais produktais, barai leidžia hitus, o ekskursijos dažnai pritaikytos būtent šiai grupei. Toks „mažas pasaulis“ kuria savitą mikroklimatą, kuriame kitataučiai gali jaustis tarsi atsidūrę kitoje epochoje.

Penkios pamokos keliautojams ir jaunimui

Pirmoji pamoka – atpažinimas ir geografija. Paaugliams verta mokytis identifikuoti kilmės šalis pagal kalbą ir elgesį; praktinis uždavinys – pildyti kontūrinį žemėlapį ir pažymėti, iš kur labiausiai keliauja žmonės. Tai padeda suprasti globalias migracijos ir turizmo tendencijas bei skatina kritinį mąstymą.

Antroji pamoka susijusi su socialine elgsena ir kultūra. Kodėl prie baseinų nuolat skamba rusiška muzika ir kodėl ji veikia auditoriją? Kartais situaciją apibūdina ir žodžiai: „Kai vyro galva neveikia, suveikia apatiniai organai.” Ši citata atspindi šmaikštų, bet atvirą požiūrį į tam tikrus elgesio modelius, kuriuos verta aptarti su paaugliais kaip kultūrinių normų skirtumų pavyzdį.

Trečioji pamoka – maistas ir ekonomika. Matyti, kaip žmonės gabena maistą iš viešbučio restoranų ar iš automato semia tirščiausią kavą, priverčia susimąstyti apie socialines ir ekonomines atskirtis Rusijos regionuose. Tokie pastebėjimai skatina giliau pažvelgti į priežastis, kodėl turistai elgiasi taip, o ne kitaip.

Ketvirtoji pamoka – tvarumas ir etika. Masinės pramogos, alkoholio kontrolė ir suvenyrų pirkimas atskleidžia, kaip turizmas veikia aplinką ir vietinę ekonomiką. Aptarti sveiką elgesį, atliekų tvarkymą ir atsakingą vartojimą būtina, kad kelionės būtų darnesnės.

Penktoji pamoka – rinkodara ir pasirinkimai. Lietuvos turizmo agentūros galėtų pasiūlyti variantus tiems, kurie nori vengti tam tikrų turistinių anklavų: orientuotos grupės, ekskursijos lietuvių kalba ar vietos, kur dominuoja kitų šalių keliautojai. Tai – verslo galimybė ir atsakas į skirtingų keliautojų lūkesčius.

Apibendrinant, trumpa savaitės kelionė gali atverti daug platesnį suvokimą apie kultūrų susidūrimą, ekonominius skirtumus ir turizmo poveikį. Tuo pačiu tai – pamokų lobynas, kurį verta paversti praktiškais užsiėmimais mokyklose ir diskusijomis namuose.

Straipsnio autorius: Martyna Baranauskaitė
Patiko straipsnis? Pasidalink!
Facebook

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *