„Kodėl mano vaikas serga?“ – toks klausimas vaikų ligų gydytojui prof. dr. Rimantui Kėvalui skamba dažnai. Šis klausimas glaudžiai atspindi tėvų nerimą ir poreikį rasti paaiškinimą bei sprendimą. Interviu su Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovu atskleidžia, kad sergamumas vaikų amžiuje dažnai yra fiziologiškai paaiškinamas, tačiau jį lemia ir tėvų sprendimai bei šeimos emocinė aplinka.
Kodėl vaikai serga dažniau?
Vaikų organizmas yra besivystantis, imuninis atsakas formuojasi pirmaisiais gyvenimo metais, todėl virusinės ir bakterinės infekcijos yra natūrali vaikų sergamumo dalis. Darželiai ir mokyklos skatina užkrečiamų ligų plitimą dėl glaudesnio kontakto tarp vaikų. Profilaktiškai svarbu suprasti, kad tam tikras sergamumo lygis yra normalus ir net naudingas imuninei sistemai – per ligas organizmas mokosi atpažinti ir kovoti su patogenais.
Pagrindinės tėvų klaidos gydant vaikus
R. Kėvalas pabrėžia, kad viena dažniausių klaidų – ligų diagnozavimas ir gydymo planų paieška internete vietoj profesionalios konsultacijos. Internetas pateikia bendras nuorodas, bet negali įvertinti individualios ligos eigos, vaiko būklės ar komplikacijų rizikos. Kita klaida – antibiotikų ar kitų vaistų vartojimas be gydytojo nurodymo arba jų vartojimo nutraukimas per anksti. Netinkamas gydymas gali nuslopinti simptomus, bet nepašalinti ligos priežasties arba sukelti atsparumo problemų.
Taip pat pastebimas tėvų polinkis arba per daug saugoti vaiką, vengiant natūralaus kontakto su aplinka, arba priešingai – atmestinumas sveikatos priežiūroje. Abu kraštutinumai gali neigiamai paveikti imunologinį ir psichologinį vaiko vystymąsi.
Emocinė aplinka ir jos reikšmė
Ne mažiau svarbi už fiziologiją yra vaiko emocinė ir psichologinė gerovė. Ten, kur vaikas jaučiasi saugus, mylimas ir suprastas, jis dažnai lengviau pakelia ligas ir greičiau pasveiksta. Gydytojas akcentuoja, kad rutininių ligų atveju tinkama priežiūra namuose, ramybė ir dėmesys vaikui gali ženkliai pagerinti ligos eigą.
Taip pat sunkiai sergantys vaikai daug geriau reaguoja į gydymą, kai šeimos nariai palaiko ir užtikrina saugią, pažįstamą aplinką net ir ligoninėje.
Retos ligos ir bendruomenių reikšmė
Genetinės arba labai retos ligos – atskira, sudėtinga sritis, kurioje vienam gydytojui dažnai neužtenka jėgų. Tokiais atvejais svarbi tarpdalykinių komandų ir tėvų bendruomenių pagalba: informacijos dalinimasis, emocinis palaikymas ir praktinė pagalba. R. Kėvalas ragina stiprinti paramos tinklus bei gerinti specialistų bendradarbiavimą, kad šie vaikai ir jų šeimos gautų visapusišką pagalbą.
Baigdamas gydytojas išreiškia tikėjimą, kad visuomenė ir institucijos galės geriau investuoti į vaikų sveikatą bei švietimą, o tėvai, aktyviai ieškodami patikimos informacijos ir konsultuojantis su specialistais, prisidės prie sveikesnės ateities savo vaikams.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.