Islamo ir Irano politikos tyrinėtojas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius mano, kad dvi Lietuvos pilietės, Daiva Zakažauskaitė ir Erika Šlimaitė, greičiausiai pateko į teisėsaugos akiratį dėl neapdairaus elgesio, o ne dėl sisteminio šnipinėjimo. Pasak eksperto, šiuo metu svarbu vertinti tiek vietines taisykles ir teisinę praktiką, tiek geopolitinę situaciją, kuri gali pailginti sulaikymo terminą.
Galimos sulaikymo priežastys ir konkretūs pavyzdžiai
Profesorius pažymi, kad užsieniečiams Irane gresia teisminės problemos dėl elgesio, kuris vietos valdžios vertinimu gali pažeisti viešąją tvarką ar nacionalinį saugumą. Tokios situacijos gali kilti dėl nuotraukų ar vaizdo įrašų darymo jautriose vietose, neapgalvotų kontaktų su vietos gyventojais ar aktyvistais, taip pat dėl neteisingai interpretuojamų socialinių veiksmų socialiniuose tinkluose. Visus tokius atvejus Irano teisėsauga gali traktuoti plačiai – nuo moralės pažeidimų iki „saugumo“ bylos, todėl užsieniečiai gali būti apklausiami ir sulaikomi ilgesnį laiką.
Kodėl sulaikymas gali būti ilgas?
Pasak eksperto, ilgai trunkančio sulaikymo priežastys yra keliabriaunės. Pirma, teisinės procedūros Irane gali užtrukti dėl institucijų darbo tempo ir bylos sudėtingumo. Antra, jei bylos elementuose yra su nacionaliniu saugumu susijusių aspektų, informacija gali būti klasifikuota ir prieiga prie jos apribota. Trečia, diplomatinių santykių tarp valstybių specifika – konsulinė prieiga gali būti ribojama, o derybos vyksta užkulisiuose ir reikalauja laiko.
Diplomatiniai ir praktiniai žingsniai
Kaip rodo panašios tarptautinės įvykiai, valstybės gali imtis kelių veiksmų: užmegzti diplomatinius kanalus, reikalauti konsulinės prieigos, koordinuoti teisines priemones ir ieškoti tarpininkų. Artimieji ir teisininkai taip pat gali prašyti humanitarinių garantijų ar viešinti informaciją, kad padidintų diplomatinių pastangų matomumą. Egdūnas Račius atkreipia dėmesį, kad net ir esant aiškioms versijoms, tokios bylos dažnai sprendžiamos lėtai ir reikalauja nuoseklaus valstybinio įsikišimo.
Profesorius taip pat pacitavo: “Man asmeniškai būtų labai keista”. Ši frazė atspindi jo nuosaikų požiūrį – pasitikėti vien tik viena versija būtų rizikinga, todėl būtina laukti papildomų duomenų ir oficialių institucijų paaiškinimų.
Visuomenė ir artimieji privalo tikėtis, kad informacija apie bylos eigą ateis palaipsniui, o sprendimų priėmimas gali užtrukti. Tuo tarpu svarbu laikytis oficialių kanalų rekomendacijų ir vengti spekuliacijų, kurios gali trukdyti deryboms ar pabloginti sulaikytųjų padėtį.