Trečiadienio vakarą vykusi LRT laida „Ne taip paprasta“ turėjo tapti platesne diskusija apie Lietuvos krepšinio problemas, tačiau ji pažymėta netikėtu incidentu: asociacijos „Lietuvos krepšinis“ (ALK) prezidentas Mindaugas Balčiūnas atsisakė sėsti prie diskusijų stalo, sužinojęs, kad joje dalyvaus „Basketnews“ direktorius Jonas Miklovas.
Pasak LRT žurnalistų, laidoje iš pradžių buvo numatyti šeši pašnekovai, tačiau žiūrovai pamatė tik penkis. Atvykęs į filmavimą M. Balčiūnas sužinojo apie J. Miklovo dalyvavimą ir tuojau pat pareiškė, kad nesirengia diskutuoti laidoje, kurioje yra šis žurnalistas. Laidos vedėja vis dėlto nusprendė tęsti eterį ir pakalbinti M. Balčiūną, tuo tarpu J. Miklovas ramiai pasitraukė į užkulisius.
Laidos metu M. Balčiūnas pakomentavo savo sprendimą taip: „Jūs žinote, kokiame formate jūs kvietėte ir kokius pašnekovus parinkote nuo pat pradžių. Tikrai norėjosi gilios, racionalios, konstruktyvios diskusijos ir aš manau, kad šiame rate mes ją turėsime”, – laidos pradžioje paklaustas, kodėl prie diskusijų stalo nenorėjo sėsti kartu su J. Miklovu, sakė M. Balčiūnas.
Konflikto priežastys ir platesnis kontekstas
Šis incidentas – ne pavienis nesutarimas tarp ALK vadovybės ir dalies žiniasklaidos. J. Miklovas yra vienas atviriausių M. Balčiūno kritikų; 2024 metais „Basketnews“ kartu su tyrimų centru atliko publikacijas apie kai kuriuos ALK veiklos aspektus, kurias M. Balčiūnas viešai pavadino „užsakomaisiais“ straipsniais. Tokie pareiškimai tik gilina nesantaiką ir kelia klausimų dėl komunikacijos skaidrumo tarp institucijos ir žurnalistų.
Be to, viešųjų diskusijų fone išryškėjo ir didesnė krizė – Rimanto Grigo skandalas. 2025 m. pradžioje treneris buvo kaltinamas neetišku elgesiu ir nežalqiu prisilietimu prie žaidėjų, o po ilgai trukusio FIBA tyrimo jam buvo skirta penkerių metų diskvalifikacija, 12 tūkst.
Šveicarijos frankų bauda ir privalomi prevencijos kursai. Iš pradžių ALK vidinis tyrimas neįžvelgė pažeidimų, tačiau tarptautinės organizacijos sprendimas pakeitė viešą požiūrį ir padidino spaudimą asociacijai.
Visi šie elementai – žiniasklaidos tyrimai apie ALK, vieši kaltinimai ir FIBA sprendimai – kuria jautrią atmosferą, kurioje bet koks viešas susidūrimas tarp institucijos vadovybės ir žurnalistų tampa ypač reikšmingas. Incidentas laidoje parodo ne tik asmeninius nesutarimus, bet ir didesnį viešosios komunikacijos bei atsakomybės trūkumą sporto institucijose.
Ką tai reiškia ateičiai? Viešųjų diskusijų vengimas arba selektyvus dalyvavimas gali mažinti pasitikėjimą institucijomis. Norint atstatyti viešąją pasitikėjimą, ALK reikėtų aktyviau įsitraukti į atvirą dialogą su žiniasklaida ir visuomene, aiškiai komentuoti tyrimų išvadas ir tobulinti komunikacijos praktiką, kad panašios konfrontacijos nebevaržytų konstruktyvios pokalbių erdvės.