Storosios žarnos vėžys išlieka viena iš dažniausiai Lietuvoje diagnozuojamų onkologinių ligų, kuri sukelia daug nerimo dėl savo klastingos pradžios ir didelio mirtingumo. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Gastroenterologijos centro gydytoja gastroenterologė Laura Pinigė atkreipia dėmesį, kad metais mūsų šalyje užregistruojama apie 1400 naujų atvejų, o nuo šios ligos kasmet miršta daugiau nei 800 žmonių. Ši statistika primena, kaip svarbu laiku atpažinti ligos simptomus bei imtis prevencijos priemonių.
Ligos eiga – nuo nepastebimų požymių link rimtų komplikacijų
Vienas didžiausių storosios žarnos vėžio pavojų yra jos lėtas ir beveik nepastebimas vystymasis. Pradinėse stadijose ligos požymiai dažnai būna nespecifiniai arba visai nepastebimi, todėl daugeliui pacientų diagnozė nustatoma jau pažengusiu etapu, kai gydymo galimybės yra ribotos. L. Pinigė paaiškina, kad vėžys vystosi iš mutavusių žarnyno ląstelių, kurios pradeda nekontroliuojamai dalintis ir formuoja polipus, kurie per dešimtmetį ar ilgiau gali pereiti į vėžinius navikus.
Pakitusios tuštinimosi funkcijos – tiek vidurių užkietėjimas, tiek viduriavimas ar pasikeitęs išmatų kalibras – bei kraujas išmatose yra pagrindiniai signalai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį. Jei šie simptomai išlieka kelias savaites ir nėra susiję su mitybos ar gyvenimo būdo pokyčiais, neišvengiamai reikia kreiptis į gydytoją. Nors kraujavimas išmatose gali būti susijęs ir su kitomis ligomis, kaip hemorojus ar uždegiminės žarnyno ligos, bet kokiu atveju tai rimtas signalas patikrai atlikti.
Rizikos veiksniai ir kaip juos mažinti
Storosios žarnos vėžys dažniau nustatomas vyresniems nei 50 metų asmenims, tačiau riziką didina įvairūs veiksniai. Tai genetinis polinkis – jei šeimoje yra buvę šios ligos atvejų, patartina pradėti tyrimus anksčiau. Taip pat didelę reikšmę turi lėtinių uždegiminių žarnyno ligų, tokių kaip opinis kolitas ar Krono liga, ligonių sveikatos stebėsena.
Gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, diabetas, rūkymas bei perteklinis alkoholio vartojimas, ženkliai didina susirgimo tikimybę. L. Pinigė pataria stengtis išlaikyti normalų kūno svorį, reguliariai mankštintis ir valgyti daugiau vaisių, daržovių bei skaidulinių medžiagų. Taip pat rekomenduojama riboti raudonos mėsos ir sočiųjų riebalų vartojimą.
Prevencinė diagnostika – efektyviausia priemonė ligai užkirsti kelią
Svarbiausias būdas išvengti storosios žarnos vėžio yra ankstyva diagnostika. Lietuvoje egzistuoja valstybės finansuojama ankstyvosios diagnostikos programa asmenims nuo 50 iki 74 metų, kuri leidžia reguliariai atlikti slapto kraujavimo testą išmatose. Šį testą galima atlikti kas dvejus metus, ir jis padeda anksti aptikti galimus navikus ar polipus.
Gydytoja akcentuoja, kad šiam tyrimui svarbu tinkamai pasiruošti: keletą dienų prieš testą vengti raudonos mėsos, geležies preparatų, o esant vidurių užkietėjimui ar menstruacijoms – testą reikėtų atidėti. Teigiamo tyrimo rezultato atveju rekomenduojama atlikti išsamią kolonoskopiją, kuri leidžia apžiūrėti visą storąją žarną, imti biopsijas ir, jei reikia, pašalinti polipus.
Tinkami prevenciniai veiksmai ir sąmoningas požiūris į savo sveikatą gali ženkliai sumažinti riziką susirgti bei pagerinti gydymo sėkmę. Laiku pastebėjus pirmuosius simptomus ir pasikonsultavus su specialistais, galima ne tik pratęsti gyvenimą, bet ir ženkliai pagerinti jo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.