Valstybės skiriamos būsto šildymo išlaidų kompensacijos nebūtinai yra skirtos vien tik mažiausiai uždirbantiems – teisę į jas gali turėti ir dirbantys ar vidutines pajamas gaunantys žmonės, kuriems didelė pajamų dalis tenka šildymui. Pasikeitus šeimos pajamoms, sudėčiai ar išaugus šildymo sąnaudoms, anksčiau negaunusiems kompensacijos asmenims gali atsirasti teisė jos gauti. Todėl verta pasitikrinti savo situaciją priešingu atveju rizikuojama prarasti galimą paramą.
Kam gali priklausyti kompensacija?
Teisė į kompensaciją nustatoma ne vien pagal gaunamų pajamų dydį, bet ir pagal tai, kiek gyventojai išleidžia būsto šildymui. Kompensacija gali priklausyti tiek nuosavo būsto savininkams, tiek nuomininkams (svarbu turėti rašytinę, Registrų centre įregistruotą nuomos sutartį). Ji taikoma nepriklausomai nuo šildymo būdo – centrinis šildymas, elektros, dujų, malkų ar kitos kuro rūšys vertinamos vienodai. Net ir turintiems skolų už šildymą bei vandenį kompensacija gali būti skiriama, jei su tiekėju sudaryta skolos apmokėjimo dalimis sutartis ir teismas nėra priteisęs visos skolos apmokėti.
„Šildymo kompensacija nėra skirta tik mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms. Ji gali priklausyti ir tiems, kurie dirba, gauna vidutines pajamas, tačiau didelę jų dalį tenka skirti būsto šildymui. Todėl kviečiu gyventojus nevertinti savo galimybių vien pagal tai, ar kompensaciją yra gavę anksčiau. Pasikeitus pajamoms, šeimos sudėčiai ar išaugus šildymo išlaidoms, situacija gali būti visai kitokia. Pasitikrinti tikrai verta – kartais valstybės pagalba priklauso ir tuomet, kai žmonės patys to nesitiki“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Kaip apskaičiuojama kompensacija?
Pagrindinis principas – nepasiturintiems gyventojams išlaidos už būsto šildymą neturėtų viršyti dešimtadalio jų pajamų. Skaičiavimo metu vertinamos gaunamos pajamos, šeimos narių skaičius, nuosavybė, taip pat išlaidų dalis, skiriama už būsto šildymą ir vandenį.
Apskaičiavimuose iš gaunamų pajamų atimamas valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus: po 2 VRP kiekvienam šeimos nariui (2026 m. – 466 eurai), o iš vieno gyvenančio asmens pajamų atimama 3 VRP (2026 m. – 699 eurai).
Be to, skaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, neįskaičiuojamos tam tikros išmokos ir dalys: vaiko išmoka, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų (įskaitant pajamas iš verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos), nedarbo socialinio draudimo išmokos, dalinio darbo išmokos, išeitinės bei ilgalaikio darbo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.). Tokiu būdu kompensacija apskaičiuojama palankesnėmis sąlygomis tiems, kuriems realiai lieka mažiau disponuojamų pajamų.
Kiek žmonių kreipiasi ir kur kreiptis?
Pastaraisiais mėnesiais sulaukiama daugiau prašymų kompensacijoms: rugsėjo–spalio mėn. pateikta apie 145,5 tūkst. prašymų – tai maždaug 4,7 tūkst. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Prognozuojama, kad šį šildymo sezoną vidutiniškai per mėnesį kompensacijų gavėjų skaičius bus apie 171 tūkst., o kompensacijoms teikti reikės apie 94–104 mln. eurų, priklausomai nuo šilumos kainų ir oro sąlygų. Pernai per sezoną vidutinis gavėjų skaičius siekė apie 165 tūkst., o išlaidos – apie 69 mln. eurų.
Preliminariai susižinoti, ar priklausote kompensacijai, galima pasinaudojus Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) būsto šildymo kompensacijų skaičiuokle. Prašymą pateikti pakanka vieną kartą per šildymo sezoną; kreiptis galima viso sezono metu elektroniniu būdu per SPIS arba atvykus į gyvenamosios vietos savivaldybę. Be to, renovuojantiems būstą nepasiturintiems savininkams dalyvaujant daugiabučio renovacijoje 100 proc. apmokamos kredito ir palūkanų įmokos.
Jei abejojate, verta pasitikrinti – dažnai teisė į valstybės pagalbą priklauso ir tiems, kurie patys to nesitikėjo.